Mieli tėveliai,
Artimas bendravimas yra ypač svarbus – bet kuriuo metu esame pasiruošę išklausyti ar atsakyti į Jūsų klausimus apie Jūsų vaiko ugdymąsi ir mokymąsi. Puikus tarpusavio supratimas yra būtinas jei norite pasiekti geriausių rezultatų.
Kiekvienas vaikas yra unikalus savo asmeninėmis charakterio savybėmis, susiformavusiais pomėgiais, ugdymosi laiku ir tempu.
Kad padėtumėte savo vaikui tai pasiekti mes siūlome keletą patarimų Jums:
  • Kasdien paskaitykite vaikiškas knygeles. Užduokite klausimų apie ką tik skaitytą tekstą.
  • Dainuokite dainas ir klausykite GEROS muzikos su vaiku.
  • Skatinkite vaikus kirpti didelius paveikslėlius.
  • Pastebėkite ir įvardinkite spalvas aplink.
  • Dėliokite kartu paprastas dėliones.
  • Padėkite vaikui įvaldyti užtrauktukus, sagas, batraiščius, apsirengimą.
  • Skatinkite savarankiškumą (ką gali padaryti pats-tedaro PATS). Visada pagirkite už pastangas.
  • Skatinkite mandagumą: labas rytas/laba diena, ačiū, prašau, atsiprašau – niekada nebus per daug.
  • Rodykite domėjimąsi jo veikla – darželio žaidimais ir darbais, draugystėmis ir įspūdžiais.
  • Mokykite vaiką pastebėti ir vertinti gėrį, grožį, kūrybą aplink.
Vaikas – unikali vertybė. Tai ne indas, kurį reikia užpildyti, bet žibintas, kurį reikia uždegti.
Su pagarba,
lopšelis – darželis ,,Šilas“

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa – priešmokyklinio ugdymo
grupei  

PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS

Priešmokyklinio ugdymo tikslas  yra dvejopas:  

Pirmas kiekvienam vaikui (atsižvelgiant į tai, kokia jo patirtis, kiek jis gali, kokie  jo specialieji ugdymosi poreikiai ir t.t.) padėti sėkmingai augti.
Antras padėti jam pasirengti mokytis mokykloje.
Priešmokyklinio ugdymo turinį sudaro  5 kompetencijos (socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninė), į kurias integruotas mokėjimas mokytis ( mokytis atkakliai siekti tikslo, darbą atlikti nuo pradžios iki galo, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir kt.)  verslumo (nebijoti imtis naujų veiklų, būti kūrybiškam,  pasirengti rizikuoti ir kt.) ir kūrybiškumo ( gebėti pateikti netradicinius sprendimus ir kt.) kompetencijos. Negalima  išskirti  nė vienos srities, nes jos būsimajam pirmokui yra lygiavertės ir vienodai aktualios.
Reikia  padėti vaikui augti  ir būti sėkmingam,  įgyti socialinių kompetencijų, kad jis galėtų bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti girdėti kitą.  Vaikas pats turi norėti mokytis ir sužinoti daug naujų dalykų.
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra orientuota į vaiko pasiekimus.
Programoje teigiama, kad, brandinant vaiką ir rengiant jį mokytis pagal pradinio ugdymo programą, taikomi šie metodai:
           – mokymosi veikiant,
           – rengiant projektus, juos pristatant ir aptariant,
           – tyrinėjant, eksperimentuojant,
           – atliekant kūrybines užduotis.
Sudaromos galimybės vaikui veikti savarankiškai ir kartu su kitais, kad aplinkoje būtų pakankamai priemonių reikalingų  ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems šešiamečiams.
Taigi priešmokyklinės grupės aplinka nėra skirta akademiniam vaiko mokymui, o žaidimas priešmokykliniais metais yra papildomas kitomis ugdymo strategijomis grupės viduje ir lauke: pažintinių išvykų metu, ekskursijose, tyrinėjant.
Norint sėkmingai įgyvendinti programą, būtina tėvų ir darželio partnerystė. Svarbu su kiekviena šeima surasti tinkamiausias bendravimo ir bendradarbiavimo formas.
           Informacija parengta pagal 2015 4/348 leidinį ,,Švietimo naujienos“

Direktorė Irena Nižauskienė


Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa


Tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa “Zipio draugai”

Zipio draugai. Knyga Tėvams.

Zipio draugai. Užduotys tėvams su vaikais namie.


PRIEŠMOKYKLINUKŲ ATOSTOGOS

Atostogos Prasideda Baigiasi
Rudens atostogos 2019-10-28 2019-11-01
Kalėdų atostogos 2019-12-23 2020-01-03
Žiemos atostogos 2020-02-17 2020-02-21
Pavasario atostogos 2020-04-13 2020-04-17


PATARIMAI TĖVAMS APIE PRIEŠMOKYKLINĮ UGDYMĄ

Priešmokyklinis ugdymas – tai visuotinis vienerių metų trukmės ugdymas, skirtas vaikams nuo 5 metų padėti subręsti mokyklai. Priešmokyklinio ugdymo tikslas yra padėti vaikui įgyti kasdieniniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymuisi mokykloje būtinų žinių bei įgūdžių.
Priešmokyklinio ugdymo turinys yra suderintas su ikimokyklinio ir pirmos klasės ugdymo turiniu, siekiant, kad vaikas palaipsniui pereitų nuo ugdymosi šeimoje ar ikimokyklinėje grupėje, o vėliau mokykloje. Programoje atsižvelgta į 5-6/7 metų vaiko psichologines galimybes, jo pažinimo ir raiškos būdus bei stilių, bendravimą, elgesį bei emocijas.
Ikimokyklinėje įstaigoje vaikų ugdymas vyksta žaidžiant, bendraujant pedagogui ir vaikui, sudarant palankias ugdymui sąlygas bei keičiant ugdomąsias priemones. Tokiu būdu yra skatinamas vaikų aktyvumas, kūrybiškumas, gebėjimas pačiam tyrinėti pasaulį, ieškoti savo vietos jame. Žaisdamas vaikas vartoja sutartinius garsus, žodžius, ženklus, simbolius. Juk gebėjimas atsieti reikšmę nuo realaus daikto yra žingsnis link raidės, skaitmens simbolinės prasmės perpratimo. Vaikai žaisdami lengviau perpranta naujas bendravimo situacijas, norą pritapti prie kitų, pelnyti pripažinimą.
Visapusišką vaiko sėkmę lemia ir geranoriškas šeimos ir pedagogo bendradarbiavimas. Jie turėtų tapti vaiko ugdymo partneriais, draugais. Bendradarbiavimo sėkmė priklausys nuo to kokiomis taisyklėmis vadovausis tiek šeima, tiek pedagogas. Ikimokyklinėse grupėse pedagogas turi ne tik lavinti vaiko sugebėjimus, bet ir skatinti įsijungti kitus šeimos narius į aktyvų grupės dalyvavimą, nuolat tartis dėl tikslų ir lūkesčių, leisti šeimą pačiai nuspręsti kokiu būdu ji galėtų dalyvauti grupės gyvenime. Ir jokiu būdu nepamiršti, jog pagrindinis bendradarbiavimo ypatumas – pasitikėjimas vieni kitais.
REKOMENDACIJOS
Socialinė kompetencija
Santykis su savimi (savivoka ir saviugda)
Su vaiku reikia kalbėtis apie jausmus, poreikius, interesus, pomėgius. Ką vaikas gali, moka, sugeba? Ką veiks mokykloje? Apie tai, koks  elgesys yra tinkamas, o koks – netinkamas?
Apie susikaupimą, savarankiškumą ir atsakingumą. Apie tai, kad kiekvieną pradėtą darbą privalo baigti.
Santykiai su bendraamžiais
Su vaiku reikia kalbėtis apie tai, kad esame panašūs ir skirtingi. Kaip būti draugu. Mokinti bendrauti ir bendradarbiauti, gražiai sutarti. Kad galima mokintis vieni iš kitų.
Santykiai su suaugusiaisiais (šeimos nariais, globėjais, pedagogais )
Su vaiku reikia kalbėtis apie jo  šeimą, grupę, jį supančius suaugusiuosius – jų darbus ir rūpesčius. Ko reikia, kad šeimoje būtų gera? Apie šeimos, grupės tradicijas, šventes, įvykius.
 Santykis su aplinka (gamtine, sociokultūrine)
Su vaiku reikia kalbėtis apie vaiko namus, kiemą, kaimynus. Vietos, kuriose žaidžia, ilsisi. Skatinti rūpintis, kad jo  aplinka būtų švari, tvarkinga, graži. Mylėti savo gimtinę, Tėvynę; didžiuotis esąs lietuvis.
Sveikatos kompetencija
Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata.
Su vaiku reikia kalbėtis apie tai, kas padeda būti stipriam ir sveikam? Kaip jaučiasi, kai esą  sveikas?
Fizinė sveikata
Fizinis aktyvumas. Su vaiku reikia kalbėtis apie judrūs žaidimus. Apie tai,  kaip ir kur gali judėti kiekvieną dieną? Kaip reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti? Kodėl žaidžiant, aktyviai judant reikia būti atsargiam, saugiai elgtis?
Sveika mityba. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai,  kodėl reikia valgyti? Apie naudingus ir nenaudingus maisto produktus ir gėrimus. Kaip dera valgyti? Kodėl reikia gerti vandenį, valgyti įvairų maistą ir t.t.?
Veikla ir poilsis. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai,  kodėl yra būtinas miegas ir poilsis? Kodėl reikia riboti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio ir  televizoriaus? Kodėl reikia saugoti akis ir ausis? Kodėl pasijutus blogai reikia kreiptis pagalbos?
Asmens ir aplinkos švara. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai,  kodėl reikia būti švariam ir tvarkingam? Kodėl svarbu apsirengti ir apsiauti pagal orą? Kodėl gera būti ir žaisti tvarkingoje aplinkoje?
Psichikos sveikata. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai, kokios jo savybės jam patinka? Visos emocijos yra svarbios ir reikalingos (džiaugsmas, pyktis, baimė, liūdesys ir t.t.). Kaip galima suteikti džiaugsmo sau ir kitiems? Koks elgesys yra geras, draugiškas?
Socialinė sveikata. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai,  kaip galima susidraugauti ir palaikyti draugystę? Kuo panašūs ir kuo skiriasi berniukai ir mergaitės? Kodėl negalima muštis, pravardžiuotis, tyčiotis? Kodėl reikia būti budriam ir atsargiam bendraujant su nepažįstamaisiais? Kodėl reikia atsargiai elgtis su nežinomais daiktais ir medžiagomis? Kaip dera elgtis gatvėje, kelyje? Kodėl reikia nebijoti kreiptis pagalbos ištikus nelaimei?
Pažinimo kompetencija
Domėjimasis, smalsumas. Su vaiku reikia kalbėtis aplinką, kurioje gyvena – žmonės, jų darbai, kūryba. Apie tai, kaip pažinti, saugoti ir puoselėti gamtą. Apie tai , kaip rūpintis mažaisiais augintiniais. Skatinti  tyrinėti gamtos reiškinius ir supančius daiktus. Kuo daugiau kartu su vaiku vykti į  išvykas, ekskursijas, virtualias keliones –  tai būdas pažinti žmogaus kūrybos vaisius.
 Tyrinėjimas, informacijos rinkimas. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai, kaip pažinti pasaulį visais savo jutimais, protu, vaizduote. Geriausia aplinką pažinti stebint, tyrinėjant, bandant ir atrandant pačiam. Skatinti naudotis įvairiais įrankiais ir prietaisais.
Informacijos apdorojimas: jutimai, mąstymas, vaizduotė. Kartu su vaiku pažinti aplinką tyrinėti spalvas, formas, daiktus, jų padėtį erdvėje. Skaičiuoti, matuoti, lyginti, gretinti, grupuoti, klasifikuoti daiktus. Apibendrinti informaciją, daryti išvadas. Skatinti vaiką vaizduoti, fantazuoti – dar vienas būdas pažinti pasaulį. Stebėti, kaip keičiasi jo aplinka, ieškoti pokyčių priežasčių. Skatinti pačiam modeliuoti, konstruoti, kurti.
Refleksija, interpretacija, kūrybiškas taikymas. Kartu su vaiku prisiminti ir apmąstyti tai, ką patyrėte, pamatėte, supratote. Saugoti gamtą, taupyti gamtos išteklius.
Komunikavimo kompetencija
Klausymas ir kalbėjimas
Su vaiku reikia kalbėtis apie mintis, jausmus, nuotaikas, įspūdžius. Skatinti vaiką kalbėti drąsiai ir įvairiai: pasakoti, apibūdinti, svarstyti, diskutuoti, aiškinti, informuoti. Skatinti kalbėti taisyklingai – aiškiai.  Kartu su vaiku aiškintis apie žodžių reikšmes. Skatinti suprasti kalbėtoją, ne tik jį girdėti, bet ir matyti jo veido išraišką; atsakyti į pašnekovo klausimus. Kalbėti mandagiai. Didžiuotis savo kalba ir tarme.
Skaitymo ir rašymo pradmenys.
Skatinti vaiko smalsumą ir kūrybiškumą, savo išgyvenimus, patirtį, mintis reikšti piešiniais, ženklais, raidėmis, judesiais; žaidžiant ir improvizuojant. Kalbėtis su vaiku apie tai, kodėl reikia mokėti skaityti ir rašyti. Žinoti, kuo skiriasi raidės, garsai, ženklai. Skatinti vaiką bandyti skaityti, rašyti. Jausti poreikį skaityti, domėtis knygomis, mėgti jas vartyti, skaitomų klausytis, gerbti knygas. Pasakoti ir deklamuoti.
Meninė kompetencija
Dailė ir kitos vaizduojamojo meno rūšys:
Kartu su vaiku pastebėti kiek daug gražių dalykų  galima pamatyti aplinkui – kasdienėje aplinkoje, gamtoje, tautodailės, dailės kūriniuose, mano ir kitų kūryboje. Skirtingiems sumanymams naudoti skirtingas dailės ir kitų vaizduojamojo meno rūšių. Apmąstyti iš anksto, ką ir kaip kursite. Pradėję darbą, stengtis jį baigti.
Muzika.
Kartu su vaikų pasiklausyti kiek daug garsų aplinkui: gamtoje, kasdienėje aplinkoje, muzikos kūriniuose. Kalbėtis apie tai,  kuo skiriasi įvairūs garsai? Kaip galima girdėti tylą? Kuo ypatinga tyla? Kokius išgyvenimus sukelia muzika? Apie tai, kad kiekvienas muzikos instrumentas, žmogaus balsas skamba skirtingai. Muzikos instrumentus galime pasidaryti patiems.  Muzikuoti drauge yra smagu.
Šokis.
Kartu su vaiku aptarti kas ir kaip juda (gamtoje, aplinkoje, žmonių gyvenime)? Ką galime pavaizduoti, išreikšti įvairiais judesiais, šokiu? Kaip pavaizduoti įvairių gyvūnų, pasakų veikėjų charakterius, gamtos reiškinius? Kaip galima judėti pagal muziką? Kokie yra pagrindiniai šokio judesiai? Kokie yra šeimoje mėgstamiausi šokiai, žaidimai, rateliai? Kaip dera elgtis šventėse, renginiuose, koncertuose
Vaidyba.
Kartu su vaiku pamėgdžioti, vaidinti tai, ką matote aplinkui – vaikus ir suaugusiuosius, gyvūnus, daiktus. Vaidindami galite kurti ir vaizduoti tai, kas yra arba ko iš tiesų nėra. Kodėl, kuriant spektaklį, reikia turėti gyvenimišką ar sugalvotą situaciją (siužetą), įsivaizduoti situacijos aplinkybes (vietą, laiką, veiksmų seką), veikėjų ypatumus, numatyti jų poelgių priežastis ir pasekmes? Kokia situacija (siužetas) yra įdomi, patraukli, tinkanti vaidinti? Kam vaidinimui reikalinga muzika? Kokios yra teatro rūšys (lėlių, šešėlių, operos, baleto, pantomimos, cirko ir kt.)?
Parengė lopšelio-darželio “Šilas” direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Marcinkienė

SĖKMINGAI BESIUGDANČIO VAIKO PASIEKIMŲ VERTINIMAS

Vaiko ugdymąsi skatinantis vertinimas – kuriame dalyvauja vaikas, pedagogas, tėvai. Kartu priimdami sprendimus, kokioje ugdymosi pakopoje yra, kurlink jis turi judėti toliau ir kaip geriau tai padaryti.
Siekiant tobulinti ugdymo procesą, mūsų įstaigoje aptartas ir pradėtas taikyti „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“. Aprašas padeda pedagogams kartu su vaikais ir jų tėvais reflektuoti vaikų pažangą. Numatyti prioritetus, specialistų pagalbos poreikį ir ikimokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo būdus.
Pagrindinis tikslas – nustatyti esamus ugdytinių gebėjimus bei numatyti tolesnio ugdymo(si) gaires. Vertiname, kad: pažintume, atskleistume, apmąstytume, planuotume, koreguotume, ugdytume vaiko supratimą, kaip jam sekasi.
Vaiko dienoraštis tai įrankis, kuris palengviną pedagogo veiklą. Pedagogai, norėdami pažinti vaiką, vertina jo fizinę, emocinę, socialinę, komunikacinę, pažintinę brandą. Vertinimo kriterijai: ką vaikas geba, ką turi gebėti.
Įstaigoje dažniausiai naudojami įvairūs būdai, metodai, padedantys pedagogams stebėti vaiko pažangą ir fiksuoti individualius pasiekimus.
Dažniausiai atliekamas vaikų stebėjimas, pokalbiai su jais natūralioje aplinkoje, fiksuojama savaiminė vaiko veikla, kaupiami vaikų sukurti pasakojimai, eilėraščiai, meninių darbų analizė, vaizdo įrašai, nuotraukos, klausimynai tėvams. Kiekvieno vaiko pasiekimai žymimi vaiko dienoraštyje.
Vaikai yra skirtingi – to įrodinėti nereikia, tačiau į tai būtina atsižvelgti organizuojat ugdymo procesą, siekiant mokymosi tikslų. Kitaip tariant, individualizuoti ugdymą.
Dž. H. Borlandas  teigė: ,,… bandydami vaikus ugdyti pagal tą pačią ugdymo programą atsižvelgiant į tai, kad jie gimę tais pačiais metais, yra tas pats, kas apauti juos visus vieno dydžio batais”.
Sukaupti duomenys apie vaikų ugdymosi pasiekimus analizuojami,  sisteminami, rezultatai pateikiami diagramoje. Diagramos vaizdžiai parodo vaiko kiekvienos srities pažangą.
Vaiko dienoraštis vienas vertinimo būdų. Vaikas įsivertina savo pasiekimus, aptardamas sukauptą dienoraščio turinį kartu su pedagogu/tėvais.
Vaiko pasiekimų vertinimo duomenis, kartu su vaiku, perkeliamos į grupėje įrengtoje ,,Pasiekimų“ erdvę, kur gali pats vaikas kartu su tėvais pasidžiaugti savo gebėjimais.
Parengė lopšelio-darželio “Šilas” direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Marcinkienė

Kišenpinigiai vaikams


Apie tai vertėtų pagalvoti!

Faktai, kurie gali tave nustebinti…

Kartais nepaklusnumas ir maištingumas yra sveikatos požymiai!

Vaikai iš prigimties yra entuziastingi ir smalsūs. Dėl to kartais jų elgesys yra toks, kokį tėvai linkę vadinti maištavimu, tačiau būtų be galo keista, jeigu vaikas niekuomet nebandytu naujų dalykų arba nedarytų klaidų. Tai nereiškia, kad vaikams galima leisti viską! Jie privalo susipažinti su jūsų šeimoje nustatytomis taisyklėmis ir išmokti bendradarbiauti su aplinkiniais. Pagalba vaikui išsiugdyti savikontrolę reikalauja laiko ir kantrybės.

Vaikai dažnai nesupranta, kodėl jie nubausti!

Tyrimai rodo, kad suaugusiųjų taisyklės vaikams dažnai atrodo nesuprantamos. Vaikai ne visada suvokia, ką padarė blogai. Taip atsitinka ypač tada, kai vaikui pliaukštelėjome. Todėl, kad tuo metu jis per daug įpykęs ir susinervinęs, kad galėtų aiškiai mąstyti.

Vaikai turi teisę į teigiamą discipliną

Didžiosios Britanijos valdžia įsipareigoja laikytis Suvienytų Tautų Organizacijos Konvencijos dėl vaikų teisių. Joje sakoma, kad vaikai turi teises, o viena iš jų teisė būti apsaugotam nuo bet kokios fizinės ar psichinės prievartos bei tyčinio pažeminimo.

Leisdami vaikui pasirinkti, padedame jiems geriau elgtis

Nesiginčyk su vaikais dėl dalykų, kurie neturi reikšmės. Leisk jiems patiems pasirinkti – tegul patys apsisprendžia, kuo apsivilks arba ką valgys, kad nesijaustų nuolat kontroliuojami. Tokie veiksmai padeda numalšinti pykti ir netinkamą elgesį.

Parengė
Socialinė pedagogė Rita Vadoklienė

ATMINTINĖ TĖVAMS

Džiaugiamės sutikdami Jus ir Jūsų vaikus lopšelyje – darželyje „Šilas“. Mes norime būti Jūsų ir Jūsų vaikų draugais, tad tikimės išmintingo bei atsakingo bendravimo ir bendradarbiavimo, kalbėjimo ir susikalbėjimo. Manome, kad ypatingai svarbu visiems žinoti bendrus susitarimus ir jų vieningai laikytis. Norime priminti svarbiausius vaiko ugdymo ir vidaus tvarkos dalykus.

Darželio grupių darbo laikas:

Vaikai sutinkami nuo 7.00 val.
Pusryčiai nuo 8.30 – 9.10 val.
( I ir II grupė ).
Pietūs 12.15-13.15 val. (I ir II grupė).
Vakarienė 15.45 – 16.10 val.
( I ir II grupė ).
Papildomo ugdymo būreliai – pagal atskirą tvarkaraštį.
Vaikai išlydimi 17.30 val.

Pagrindinės vidaus tvarkos taisyklės:

  • Pradėjus lankyti mūsų darželį privalu pristatyti pažymą apie vaiko sveikatą (forma 027-1/a). Kiekvienais kitais metais rugsėjo pirmą dieną reikia pristatyti naują pažymą.
  • Vaikai turi būti būtinai palydimi iki grupės.
  • Vaiką atvesti ir pasiimti iš darželio gali tik tėvai arba raštiškai tėvų nurodyti asmenys.
  • Draudžiama neštis žaislus ar priemones, kurios gali pakenkti vaikų, auklėtojų saugumui ar sveikatai.
  • Vaiko apranga turi būti patogi ir pritaikyta pagal oro sąlygas grupės viduje ir lauke.
  • Privalu pranešti iki 8 valandos ryte (auklėtojoms ar vadovei), jei vaiko nebus tą dieną. Jei vaikas susirgo ir nelankys visą savaitę – pranešti pirmą ligos dieną. Jei serga ilgiau, tuomet kitos savaitės pirmadienį pranešimą pakartoti. Tai susiję su maisto užsakymu.
  • Norint išlaikyti vietą darželyje jo nelankant privalu mokėti mėnesinį darželio ugdymo mokestį.

Įstaigą gali lankyti tik sveiki vaikai:

  • Susirgus vaikui darželyje auklėtojos privalo pranešti tėvams, paprašydamos jį skubiai pasiimti iš grupės.
  • Ateinat į darželį po ligos būtina gydytojo pažyma, kad vaikas yra sveikas.
  • Pradėjus lankyti darželį tėvai aprūpina vaiką asmens higienos priemonėmis: drėgnomis servetėlėmis, dantų šepetuku, pasta, šukomis.
  • Apie svarbius įstaigos įvykius, nutarimus, susirinkimus ir kitus renginius tėvam ir globėjam informacija talpinama skelbimų lentose bei internetinėje svetainėje www.lentvariosilas.lt.

Jūsų vaikas darželyje turi turėti:

  • Papildomą drabužių komplektą.  Vaikui žaidžiant ar užsiimant kita veikla norime, kad jis jaustųsi laisvas. Avalynę, skirtą dėvėti grupėje. Mes stebėsime ir Jums priminsime jei reiks naujų batukų, nes maža kojytė auga labai sparčiai.
  • Vaikišką dantų pastą ir dantų šepetuką. Mes rūpinsimės, kad ateityje odontologų pagalbos Jūsų vaikeliui reiktų kuo mažiau.
  • Šukutes ar šepetį plaukams.
  • Atsarginių rūbų komplektą laukui (pagal sezoną). Balos yra tikras džiaugsmo šaltinis, jei tik nuolat nesigirdi: Nesušlapk! Neišsitepk!

Vaikas negali turėti:

  • Mobilaus telefono. Esant reikalui, visada galima su mumis susisiekti, auklėtojų ir vadovės telefonų numerius įteiksime jau pirmomis dienomis.
  • Aštrių, smulkių daiktų, cheminių medžiagų ir kitų sveikatai kenksmingų priemonių.
  • Daug ir įvairių žaislų, ypač jei vaikui dalintis yra labai sudėtinga.

Abipusė pagarba ir supratimas – labai svarbūs kokybiškam bendravimui, todėl prašome nespręsti kilusių konfliktinių situacijų vaikų akyse, nekomentuoti auklėtojų ir kitų darželio darbuotojų elgesio vaikui girdint, nekalbėti pakeltu tonu.

Parengė socialinė pedagogė Edita Zaksienė


Document-page-001

Document-page-002