Mieli tėveliai,
Artimas bendravimas yra ypač svarbus – bet kuriuo metu esame pasiruošę išklausyti ar atsakyti į Jūsų klausimus apie Jūsų vaiko ugdymąsi ir mokymąsi. Puikus tarpusavio supratimas yra būtinas jei norite pasiekti geriausių rezultatų.
Kiekvienas vaikas yra unikalus savo asmeninėmis charakterio savybėmis, susiformavusiais pomėgiais, ugdymosi laiku ir tempu.
Kad padėtumėte savo vaikui tai pasiekti mes siūlome keletą patarimų Jums:
  • Kasdien paskaitykite vaikiškas knygeles. Užduokite klausimų apie ką tik skaitytą tekstą.
  • Dainuokite dainas ir klausykite GEROS muzikos su vaiku.
  • Skatinkite vaikus kirpti didelius paveikslėlius.
  • Pastebėkite ir įvardinkite spalvas aplink.
  • Dėliokite kartu paprastas dėliones.
  • Padėkite vaikui įvaldyti užtrauktukus, sagas, batraiščius, apsirengimą.
  • Skatinkite savarankiškumą (ką gali padaryti pats-tedaro PATS). Visada pagirkite už pastangas.
  • Skatinkite mandagumą: labas rytas/laba diena, ačiū, prašau, atsiprašau – niekada nebus per daug.
  • Rodykite domėjimąsi jo veikla – darželio žaidimais ir darbais, draugystėmis ir įspūdžiais.
  • Mokykite vaiką pastebėti ir vertinti gėrį, grožį, kūrybą aplink.
Vaikas – unikali vertybė. Tai ne indas, kurį reikia užpildyti, bet žibintas, kurį reikia uždegti.
Su pagarba,
lopšelis – darželis ,,Šilas“

 
 
 
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa – priešmokyklinio ugdymo
grupei  
 

PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS

 

Priešmokyklinio ugdymo tikslas  yra dvejopas:  
Pirmas - kiekvienam vaikui (atsižvelgiant į tai, kokia jo patirtis, kiek jis gali, kokie  jo specialieji ugdymosi poreikiai ir t.t.) padėti sėkmingai augti.
Antras - padėti jam pasirengti mokytis mokykloje.
Priešmokyklinio ugdymo turinį sudaro  5 kompetencijos (socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninė), į kurias integruotas mokėjimas mokytis ( mokytis atkakliai siekti tikslo, darbą atlikti nuo pradžios iki galo, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir kt.)  verslumo (nebijoti imtis naujų veiklų, būti kūrybiškam,  pasirengti rizikuoti ir kt.) ir kūrybiškumo ( gebėti pateikti netradicinius sprendimus ir kt.) kompetencijos. Negalima  išskirti  nė vienos srities, nes jos būsimajam pirmokui yra lygiavertės ir vienodai aktualios.
Reikia  padėti vaikui augti  ir būti sėkmingam,  įgyti socialinių kompetencijų, kad jis galėtų bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti girdėti kitą.  Vaikas pats turi norėti mokytis ir sužinoti daug naujų dalykų.
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra orientuota į vaiko pasiekimus.
Programoje teigiama, kad, brandinant vaiką ir rengiant jį mokytis pagal pradinio ugdymo programą, taikomi šie metodai:
           – mokymosi veikiant,
           – rengiant projektus, juos pristatant ir aptariant,
           – tyrinėjant, eksperimentuojant,
           – atliekant kūrybines užduotis.
Sudaromos galimybės vaikui veikti savarankiškai ir kartu su kitais, kad aplinkoje būtų pakankamai priemonių reikalingų  ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems šešiamečiams.
Taigi priešmokyklinės grupės aplinka nėra skirta akademiniam vaiko mokymui, o žaidimas priešmokykliniais metais yra papildomas kitomis ugdymo strategijomis grupės viduje ir lauke: pažintinių išvykų metu, ekskursijose, tyrinėjant.
Norint sėkmingai įgyvendinti programą, būtina tėvų ir darželio partnerystė. Svarbu su kiekviena šeima surasti tinkamiausias bendravimo ir bendradarbiavimo formas.
 
           Informacija parengta pagal 2015 4/348 leidinį ,,Švietimo naujienos“

Direktorė Irena Nižauskienė


Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa


Tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa "Zipio draugai"


Zipio draugai. Knyga Tėvams.

Zipio draugai. Užduotys tėvams su vaikais namie.


PRIEŠMOKYKLINUKŲ ATOSTOGOS

Atostogos Prasideda Baigiasi
Rudens atostogos 2017-10-30 2017-11-03
Žiemos (Kalėdos) 2017-12-27 2018-01-03
Žiemos atostogos 2018-02-19 2018-02-23
Pavasario atostogos 2018-04-03 2018-04-06

 


PATARIMAI TĖVAMS APIE PRIEŠMOKYKLINĮ UGDYMĄ

Priešmokyklinis ugdymas - tai visuotinis vienerių metų trukmės ugdymas, skirtas vaikams nuo 5 metų padėti subręsti mokyklai. Priešmokyklinio ugdymo tikslas yra padėti vaikui įgyti kasdieniniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymuisi mokykloje būtinų žinių bei įgūdžių.
Priešmokyklinio ugdymo turinys yra suderintas su ikimokyklinio ir pirmos klasės ugdymo turiniu, siekiant, kad vaikas palaipsniui pereitų nuo ugdymosi šeimoje ar ikimokyklinėje grupėje, o vėliau mokykloje. Programoje atsižvelgta į 5-6/7 metų vaiko psichologines galimybes, jo pažinimo ir raiškos būdus bei stilių, bendravimą, elgesį bei emocijas.
Ikimokyklinėje įstaigoje vaikų ugdymas vyksta žaidžiant, bendraujant pedagogui ir vaikui, sudarant palankias ugdymui sąlygas bei keičiant ugdomąsias priemones. Tokiu būdu yra skatinamas vaikų aktyvumas, kūrybiškumas, gebėjimas pačiam tyrinėti pasaulį, ieškoti savo vietos jame. Žaisdamas vaikas vartoja sutartinius garsus, žodžius, ženklus, simbolius. Juk gebėjimas atsieti reikšmę nuo realaus daikto yra žingsnis link raidės, skaitmens simbolinės prasmės perpratimo. Vaikai žaisdami lengviau perpranta naujas bendravimo situacijas, norą pritapti prie kitų, pelnyti pripažinimą.
Visapusišką vaiko sėkmę lemia ir geranoriškas šeimos ir pedagogo bendradarbiavimas. Jie turėtų tapti vaiko ugdymo partneriais, draugais. Bendradarbiavimo sėkmė priklausys nuo to kokiomis taisyklėmis vadovausis tiek šeima, tiek pedagogas. Ikimokyklinėse grupėse pedagogas turi ne tik lavinti vaiko sugebėjimus, bet ir skatinti įsijungti kitus šeimos narius į aktyvų grupės dalyvavimą, nuolat tartis dėl tikslų ir lūkesčių, leisti šeimą pačiai nuspręsti kokiu būdu ji galėtų dalyvauti grupės gyvenime. Ir jokiu būdu nepamiršti, jog pagrindinis bendradarbiavimo ypatumas – pasitikėjimas vieni kitais.
REKOMENDACIJOS
Socialinė kompetencija
Santykis su savimi (savivoka ir saviugda)
Su vaiku reikia kalbėtis apie jausmus, poreikius, interesus, pomėgius. Ką vaikas gali, moka, sugeba? Ką veiks mokykloje? Apie tai, koks  elgesys yra tinkamas, o koks – netinkamas?
Apie susikaupimą, savarankiškumą ir atsakingumą. Apie tai, kad kiekvieną pradėtą darbą privalo baigti.
Santykiai su bendraamžiais
Su vaiku reikia kalbėtis apie tai, kad esame panašūs ir skirtingi. Kaip būti draugu. Mokinti bendrauti ir bendradarbiauti, gražiai sutarti. Kad galima mokintis vieni iš kitų.
Santykiai su suaugusiaisiais (šeimos nariais, globėjais, pedagogais )
Su vaiku reikia kalbėtis apie jo  šeimą, grupę, jį supančius suaugusiuosius – jų darbus ir rūpesčius. Ko reikia, kad šeimoje būtų gera? Apie šeimos, grupės tradicijas, šventes, įvykius.
 Santykis su aplinka (gamtine, sociokultūrine)
Su vaiku reikia kalbėtis apie vaiko namus, kiemą, kaimynus. Vietos, kuriose žaidžia, ilsisi. Skatinti rūpintis, kad jo  aplinka būtų švari, tvarkinga, graži. Mylėti savo gimtinę, Tėvynę; didžiuotis esąs lietuvis.
 
Sveikatos kompetencija
Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata.
Su vaiku reikia kalbėtis apie tai, kas padeda būti stipriam ir sveikam? Kaip jaučiasi, kai esą  sveikas?
Fizinė sveikata
Fizinis aktyvumas. Su vaiku reikia kalbėtis apie judrūs žaidimus. Apie tai,  kaip ir kur gali judėti kiekvieną dieną? Kaip reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti? Kodėl žaidžiant, aktyviai judant reikia būti atsargiam, saugiai elgtis?
Sveika mityba. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai,  kodėl reikia valgyti? Apie naudingus ir nenaudingus maisto produktus ir gėrimus. Kaip dera valgyti? Kodėl reikia gerti vandenį, valgyti įvairų maistą ir t.t.?
Veikla ir poilsis. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai,  kodėl yra būtinas miegas ir poilsis? Kodėl reikia riboti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio ir  televizoriaus? Kodėl reikia saugoti akis ir ausis? Kodėl pasijutus blogai reikia kreiptis pagalbos?
Asmens ir aplinkos švara. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai,  kodėl reikia būti švariam ir tvarkingam? Kodėl svarbu apsirengti ir apsiauti pagal orą? Kodėl gera būti ir žaisti tvarkingoje aplinkoje?
Psichikos sveikata. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai, kokios jo savybės jam patinka? Visos emocijos yra svarbios ir reikalingos (džiaugsmas, pyktis, baimė, liūdesys ir t.t.). Kaip galima suteikti džiaugsmo sau ir kitiems? Koks elgesys yra geras, draugiškas?
Socialinė sveikata. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai,  kaip galima susidraugauti ir palaikyti draugystę? Kuo panašūs ir kuo skiriasi berniukai ir mergaitės? Kodėl negalima muštis, pravardžiuotis, tyčiotis? Kodėl reikia būti budriam ir atsargiam bendraujant su nepažįstamaisiais? Kodėl reikia atsargiai elgtis su nežinomais daiktais ir medžiagomis? Kaip dera elgtis gatvėje, kelyje? Kodėl reikia nebijoti kreiptis pagalbos ištikus nelaimei?
 
Pažinimo kompetencija
Domėjimasis, smalsumas. Su vaiku reikia kalbėtis aplinką, kurioje gyvena – žmonės, jų darbai, kūryba. Apie tai, kaip pažinti, saugoti ir puoselėti gamtą. Apie tai , kaip rūpintis mažaisiais augintiniais. Skatinti  tyrinėti gamtos reiškinius ir supančius daiktus. Kuo daugiau kartu su vaiku vykti į  išvykas, ekskursijas, virtualias keliones -  tai būdas pažinti žmogaus kūrybos vaisius.
 Tyrinėjimas, informacijos rinkimas. Su vaiku reikia kalbėtis apie tai, kaip pažinti pasaulį visais savo jutimais, protu, vaizduote. Geriausia aplinką pažinti stebint, tyrinėjant, bandant ir atrandant pačiam. Skatinti naudotis įvairiais įrankiais ir prietaisais.
Informacijos apdorojimas: jutimai, mąstymas, vaizduotė. Kartu su vaiku pažinti aplinką tyrinėti spalvas, formas, daiktus, jų padėtį erdvėje. Skaičiuoti, matuoti, lyginti, gretinti, grupuoti, klasifikuoti daiktus. Apibendrinti informaciją, daryti išvadas. Skatinti vaiką vaizduoti, fantazuoti – dar vienas būdas pažinti pasaulį. Stebėti, kaip keičiasi jo aplinka, ieškoti pokyčių priežasčių. Skatinti pačiam modeliuoti, konstruoti, kurti.
Refleksija, interpretacija, kūrybiškas taikymas. Kartu su vaiku prisiminti ir apmąstyti tai, ką patyrėte, pamatėte, supratote. Saugoti gamtą, taupyti gamtos išteklius.
 
Komunikavimo kompetencija
Klausymas ir kalbėjimas
Su vaiku reikia kalbėtis apie mintis, jausmus, nuotaikas, įspūdžius. Skatinti vaiką kalbėti drąsiai ir įvairiai: pasakoti, apibūdinti, svarstyti, diskutuoti, aiškinti, informuoti. Skatinti kalbėti taisyklingai – aiškiai.  Kartu su vaiku aiškintis apie žodžių reikšmes. Skatinti suprasti kalbėtoją, ne tik jį girdėti, bet ir matyti jo veido išraišką; atsakyti į pašnekovo klausimus. Kalbėti mandagiai. Didžiuotis savo kalba ir tarme.
Skaitymo ir rašymo pradmenys.
Skatinti vaiko smalsumą ir kūrybiškumą, savo išgyvenimus, patirtį, mintis reikšti piešiniais, ženklais, raidėmis, judesiais; žaidžiant ir improvizuojant. Kalbėtis su vaiku apie tai, kodėl reikia mokėti skaityti ir rašyti. Žinoti, kuo skiriasi raidės, garsai, ženklai. Skatinti vaiką bandyti skaityti, rašyti. Jausti poreikį skaityti, domėtis knygomis, mėgti jas vartyti, skaitomų klausytis, gerbti knygas. Pasakoti ir deklamuoti.
 
Meninė kompetencija
Dailė ir kitos vaizduojamojo meno rūšys:
Kartu su vaiku pastebėti kiek daug gražių dalykų  galima pamatyti aplinkui – kasdienėje aplinkoje, gamtoje, tautodailės, dailės kūriniuose, mano ir kitų kūryboje. Skirtingiems sumanymams naudoti skirtingas dailės ir kitų vaizduojamojo meno rūšių. Apmąstyti iš anksto, ką ir kaip kursite. Pradėję darbą, stengtis jį baigti.
Muzika.
Kartu su vaikų pasiklausyti kiek daug garsų aplinkui: gamtoje, kasdienėje aplinkoje, muzikos kūriniuose. Kalbėtis apie tai,  kuo skiriasi įvairūs garsai? Kaip galima girdėti tylą? Kuo ypatinga tyla? Kokius išgyvenimus sukelia muzika? Apie tai, kad kiekvienas muzikos instrumentas, žmogaus balsas skamba skirtingai. Muzikos instrumentus galime pasidaryti patiems.  Muzikuoti drauge yra smagu.
Šokis.
Kartu su vaiku aptarti kas ir kaip juda (gamtoje, aplinkoje, žmonių gyvenime)? Ką galime pavaizduoti, išreikšti įvairiais judesiais, šokiu? Kaip pavaizduoti įvairių gyvūnų, pasakų veikėjų charakterius, gamtos reiškinius? Kaip galima judėti pagal muziką? Kokie yra pagrindiniai šokio judesiai? Kokie yra šeimoje mėgstamiausi šokiai, žaidimai, rateliai? Kaip dera elgtis šventėse, renginiuose, koncertuose
Vaidyba.
Kartu su vaiku pamėgdžioti, vaidinti tai, ką matote aplinkui – vaikus ir suaugusiuosius, gyvūnus, daiktus. Vaidindami galite kurti ir vaizduoti tai, kas yra arba ko iš tiesų nėra. Kodėl, kuriant spektaklį, reikia turėti gyvenimišką ar sugalvotą situaciją (siužetą), įsivaizduoti situacijos aplinkybes (vietą, laiką, veiksmų seką), veikėjų ypatumus, numatyti jų poelgių priežastis ir pasekmes? Kokia situacija (siužetas) yra įdomi, patraukli, tinkanti vaidinti? Kam vaidinimui reikalinga muzika? Kokios yra teatro rūšys (lėlių, šešėlių, operos, baleto, pantomimos, cirko ir kt.)?
 
Parengė lopšelio-darželio "Šilas" direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Marcinkienė

SĖKMINGAI BESIUGDANČIO VAIKO PASIEKIMŲ VERTINIMAS

Vaiko ugdymąsi skatinantis vertinimas – kuriame dalyvauja vaikas, pedagogas, tėvai. Kartu priimdami sprendimus, kokioje ugdymosi pakopoje yra, kurlink jis turi judėti toliau ir kaip geriau tai padaryti.
Siekiant tobulinti ugdymo procesą, mūsų įstaigoje aptartas ir pradėtas taikyti „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“. Aprašas padeda pedagogams kartu su vaikais ir jų tėvais reflektuoti vaikų pažangą. Numatyti prioritetus, specialistų pagalbos poreikį ir ikimokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo būdus.
Pagrindinis tikslas – nustatyti esamus ugdytinių gebėjimus bei numatyti tolesnio ugdymo(si) gaires. Vertiname, kad: pažintume, atskleistume, apmąstytume, planuotume, koreguotume, ugdytume vaiko supratimą, kaip jam sekasi.
Vaiko dienoraštis tai įrankis, kuris palengviną pedagogo veiklą. Pedagogai, norėdami pažinti vaiką, vertina jo fizinę, emocinę, socialinę, komunikacinę, pažintinę brandą. Vertinimo kriterijai: ką vaikas geba, ką turi gebėti.
Įstaigoje dažniausiai naudojami įvairūs būdai, metodai, padedantys pedagogams stebėti vaiko pažangą ir fiksuoti individualius pasiekimus.
Dažniausiai atliekamas vaikų stebėjimas, pokalbiai su jais natūralioje aplinkoje, fiksuojama savaiminė vaiko veikla, kaupiami vaikų sukurti pasakojimai, eilėraščiai, meninių darbų analizė, vaizdo įrašai, nuotraukos, klausimynai tėvams. Kiekvieno vaiko pasiekimai žymimi vaiko dienoraštyje.
Vaikai yra skirtingi – to įrodinėti nereikia, tačiau į tai būtina atsižvelgti organizuojat ugdymo procesą, siekiant mokymosi tikslų. Kitaip tariant, individualizuoti ugdymą.
Dž. H. Borlandas  teigė: ,,… bandydami vaikus ugdyti pagal tą pačią ugdymo programą atsižvelgiant į tai, kad jie gimę tais pačiais metais, yra tas pats, kas apauti juos visus vieno dydžio batais”.
Sukaupti duomenys apie vaikų ugdymosi pasiekimus analizuojami,  sisteminami, rezultatai pateikiami diagramoje. Diagramos vaizdžiai parodo vaiko kiekvienos srities pažangą.
 
 
Vaiko dienoraštis - vienas vertinimo būdų. Vaikas įsivertina savo pasiekimus, aptardamas sukauptą dienoraščio turinį kartu su pedagogu/tėvais.
Vaiko pasiekimų vertinimo duomenis, kartu su vaiku, perkeliamos į grupėje įrengtoje ,,Pasiekimų“ erdvę, kur gali pats vaikas kartu su tėvais pasidžiaugti savo gebėjimais.
 
Parengė lopšelio-darželio "Šilas" direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Marcinkienė
 

Kišenpinigiai vaikams



Apie tai vertėtų pagalvoti!

Faktai, kurie gali tave nustebinti…

Kartais nepaklusnumas ir maištingumas yra sveikatos požymiai!

Vaikai iš prigimties yra entuziastingi ir smalsūs. Dėl to kartais jų elgesys yra toks, kokį tėvai linkę vadinti maištavimu, tačiau būtų be galo keista, jeigu vaikas niekuomet nebandytu naujų dalykų arba nedarytų klaidų. Tai nereiškia, kad vaikams galima leisti viską! Jie privalo susipažinti su jūsų šeimoje nustatytomis taisyklėmis ir išmokti bendradarbiauti su aplinkiniais. Pagalba vaikui išsiugdyti savikontrolę reikalauja laiko ir kantrybės.

Vaikai dažnai nesupranta, kodėl jie nubausti!

Tyrimai rodo, kad suaugusiųjų taisyklės vaikams dažnai atrodo nesuprantamos. Vaikai ne visada suvokia, ką padarė blogai. Taip atsitinka ypač tada, kai vaikui pliaukštelėjome. Todėl, kad tuo metu jis per daug įpykęs ir susinervinęs, kad galėtų aiškiai mąstyti.

Vaikai turi teisę į teigiamą discipliną

Didžiosios Britanijos valdžia įsipareigoja laikytis Suvienytų Tautų Organizacijos Konvencijos dėl vaikų teisių. Joje sakoma, kad vaikai turi teises, o viena iš jų teisė būti apsaugotam nuo bet kokios fizinės ar psichinės prievartos bei tyčinio pažeminimo.

Leisdami vaikui pasirinkti, padedame jiems geriau elgtis

Nesiginčyk su vaikais dėl dalykų, kurie neturi reikšmės. Leisk jiems patiems pasirinkti – tegul patys apsisprendžia, kuo apsivilks arba ką valgys, kad nesijaustų nuolat kontroliuojami. Tokie veiksmai padeda numalšinti pykti ir netinkamą elgesį.

Parengė
Socialinė pedagogė Rita Vadoklienė

 

 

 

 

 

 

 


ATMINTINĖ TĖVAMS

Džiaugiamės sutikdami Jus ir Jūsų vaikus lopšelyje – darželyje „Šilas“. Mes norime būti Jūsų ir Jūsų vaikų draugais, tad tikimės išmintingo bei atsakingo bendravimo ir bendradarbiavimo, kalbėjimo ir susikalbėjimo. Manome, kad ypatingai svarbu visiems žinoti bendrus susitarimus ir jų vieningai laikytis. Norime priminti svarbiausius vaiko ugdymo ir vidaus tvarkos dalykus.

Darželio grupių darbo laikas:

Vaikai sutinkami nuo 7.00 val.
Pusryčiai nuo 8.30 – 9.10 val.
( I ir II grupė ).
Pietūs 12.15-13.15 val. (I ir II grupė).
Vakarienė 15.45 – 16.10 val.
( I ir II grupė ).
Papildomo ugdymo būreliai – pagal atskirą tvarkaraštį.
Vaikai išlydimi 17.30 val.

Pagrindinės vidaus tvarkos taisyklės:

  • Pradėjus lankyti mūsų darželį privalu pristatyti pažymą apie vaiko sveikatą (forma 027-1/a). Kiekvienais kitais metais rugsėjo pirmą dieną reikia pristatyti naują pažymą.
  • Vaikai turi būti būtinai palydimi iki grupės.
  • Vaiką atvesti ir pasiimti iš darželio gali tik tėvai arba raštiškai tėvų nurodyti asmenys.
  • Draudžiama neštis žaislus ar priemones, kurios gali pakenkti vaikų, auklėtojų saugumui ar sveikatai.
  • Vaiko apranga turi būti patogi ir pritaikyta pagal oro sąlygas grupės viduje ir lauke.
  • Privalu pranešti iki 8 valandos ryte (auklėtojoms ar vadovei), jei vaiko nebus tą dieną. Jei vaikas susirgo ir nelankys visą savaitę – pranešti pirmą ligos dieną. Jei serga ilgiau, tuomet kitos savaitės pirmadienį pranešimą pakartoti. Tai susiję su maisto užsakymu.
  • Norint išlaikyti vietą darželyje jo nelankant privalu mokėti mėnesinį darželio ugdymo mokestį.

Įstaigą gali lankyti tik sveiki vaikai:

  • Susirgus vaikui darželyje auklėtojos privalo pranešti tėvams, paprašydamos jį skubiai pasiimti iš grupės.
  • Ateinat į darželį po ligos būtina gydytojo pažyma, kad vaikas yra sveikas.
  • Pradėjus lankyti darželį tėvai aprūpina vaiką asmens higienos priemonėmis: drėgnomis servetėlėmis, dantų šepetuku, pasta, šukomis.
  • Apie svarbius įstaigos įvykius, nutarimus, susirinkimus ir kitus renginius tėvam ir globėjam informacija talpinama skelbimų lentose bei internetinėje svetainėje www.lentvariosilas.lt.

Jūsų vaikas darželyje turi turėti:

  • Papildomą drabužių komplektą.  Vaikui žaidžiant ar užsiimant kita veikla norime, kad jis jaustųsi laisvas. Avalynę, skirtą dėvėti grupėje. Mes stebėsime ir Jums priminsime jei reiks naujų batukų, nes maža kojytė auga labai sparčiai.
  • Vaikišką dantų pastą ir dantų šepetuką. Mes rūpinsimės, kad ateityje odontologų pagalbos Jūsų vaikeliui reiktų kuo mažiau.
  • Šukutes ar šepetį plaukams.
  • Atsarginių rūbų komplektą laukui (pagal sezoną). Balos yra tikras džiaugsmo šaltinis, jei tik nuolat nesigirdi: Nesušlapk! Neišsitepk!

Vaikas negali turėti:

  • Mobilaus telefono. Esant reikalui, visada galima su mumis susisiekti, auklėtojų ir vadovės telefonų numerius įteiksime jau pirmomis dienomis.
  • Aštrių, smulkių daiktų, cheminių medžiagų ir kitų sveikatai kenksmingų priemonių.
  • Daug ir įvairių žaislų, ypač jei vaikui dalintis yra labai sudėtinga.

Abipusė pagarba ir supratimas – labai svarbūs kokybiškam bendravimui, todėl prašome nespręsti kilusių konfliktinių situacijų vaikų akyse, nekomentuoti auklėtojų ir kitų darželio darbuotojų elgesio vaikui girdint, nekalbėti pakeltu tonu.

Parengė socialinė pedagogė Edita Zaksienė


Document-page-001

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Document-page-002

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

 

 

 

VAIKO ADAPTACIJA
 
Artėja ruduo – metas, kai nemažai vaikų pirmą kartą pravers ugdymo įstaigos duris.
Pradėjęs lankyti darželį, mažylis greitai supranta, kad nebebus taip, kaip buvo, ir pradeda iš visų jėgų protestuoti bei siekti susigrąžinti įprastą gyvenimo aplinką.
Specialistų nuomonė ir praktika rodo, kad vaiko adaptacijos sėkmę lemia tinkamas tėvų pasiruošimas – kuo labiau tėvai pasirengę šiam naujam etapui, tuo ramiau jie jaučiasi susidūrę su pirmaisiais sunkumais. 
Kaip tinkamai pasiruošti darželiui?
Reikia pasakoti, kad darželis yra vaikučiui draugiška vieta, kurioje jis sužinos ir išmoks daug naujo, susiras draugų, o grįžęs namo visus įspūdžius galės papasakoti tėvams. Kad mama ar tėtis išeina į darbą, bet netrukus vaiką būtinai pasiims ir jie drauge važiuos namo.
– Susipažinti su ikimokyklinio ugdymo įstaiga.
– Atvedus vaiką į darželį, reikia jį pristatyti auklėtojoms. 
Tėvai turėtų kuo daugiau auklėtojoms atskleisti savo mažylio charakterio savybių, apibūdinti temperamentą, jei reikalinga – papasakoti apie buvusius svarbius vaiko gyvenimo įvykius.
– Tėvai turi aktyviai dalyvauti vaiko adaptacijos laikotarpiu.
Tėvai turėtų nuolat aktyviai domėtis, kaip vaikui sekasi, nes kiekviena diena darželyje vaikui gali atnešti ką nors naujo.
– Turėti pakankamai kantrybės.
– Nereikalauti iš vaiko per daug.
Vaikai, pradėję lankyti darželį, yra itin jautrūs. Tėvai ir ugdytojai turėtų nepersistengti, reikalaudami iš vaiko savarankiškumo. 
– Stebėti vaiką.
– Nenuolaidžiauti vaikui.
Nevertėtų pataikauti vaikui. Pažadai už dalykus, kuriuos vaikas privalo daryti, skatina manipuliacijas. Vaikas turėtų suvokti, ką jis turi daryti be nuolaidų, o tik su palaikymu. Tėvai neturėtų pirkti vaikams naujų žaislų ar kaip kitaip pataikauti už tai, kad jis lanko darželį. 
Darželio dienos režimas
Likus porai savaičių iki lankymo pradžios pradėkite imituoti darželio režimą ir namuose – kada vaikai valgo, kada eina pietų miego ir panašiai.
Negąsdinkite vaiko darželiu
Negalima darželiu bauginti – "jeigu tu manęs neklausysi, tai paliksiu darželyje pernakt".
Pirmoji diena darželyje
Aptarkite su darželio pedagogais, kaip pratinsite vaiką pirmomis dienomis. Paprastai pirmą dieną vaikas praleidžia su tėveliu ar mama. Tai net nėra diena, o pora valandų.
Antroji diena darželyje
Antrą dieną jau galima prijungti papildomą veiklą vaikui, pavyzdžiui, ateiti valgyti pusryčių ar pietų, bet dar drauge su mama ar tėčiu. Galima pabandyti ir keletui valandų palikti vieną. Bet pietų miego dar reikia grįžti namo. Apskritai, rekomenduoju pirmą savaitę nemigdyti vaiko pietų miego darželyje.
Antroji savaitė darželyje
Prasidėjus naujai savaitei, jau galima vaiką palikti ir pietų miego, ir pabūti ilgiau darželyje. Jei vaikas gerai reaguoja, galima leisti pabūti net iki vakaro. Bet visgi tai yra labai individualu, priklauso nuo kiekvieno vaiko būdo ir jautrumo, kartais tėvams tenka skirti ir daugiau laiko adaptacijai.Visiškai adaptacijai reikia maždaug mėnesio laiko. Tėvai neturi skubinti šio proceso, o kantriai išgyventi laikotarpį.
Mokėkite vaikui pasakyti "ne"
Daug klausimų tėvams kyla apie atsisveikinimą su vaiku darželyje. Atsisveikinant su vaiku reikia paaiškinti, kad netrukus grįšite ir įvardinti tikslų metą: ar po pietų miego, ar po lauko, ar po pamokėlių. Nedera išsmukti nepastebėtam, nes toks tėčio ar mamos pabėgimas, kol vaiko dėmesys užimtas, mažyliui atsitokėjus jį labai išgąsdins.
Darželis irgi padeda šeimai
Laukdami naujoko, vaikai su auklėtoja grupėje aptaria, kad ateis naujas draugas, kurį reikės pakalbinti, pasaugoti, draugiškai priimti. Auklėtojos užduotis yra parengti pačią grupę, kad kolektyvas būtų pasiruošęs priimti naują vaiką. Todėl atėjęs į draugišką aplinką vaikas jausis saugus, ramus ir laukiamas.

Parengė socialinė pedagogė Edita Zaksienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


SLOGA

Sloga arba rinitas –tai nosies ertmės gleivinės uždegimas, kuriam būdingi keli požymiai: nosies užburkimas, išskyros iš nosies, čiaudulys, nosies niežulys.

Sloga paprastai suserga peršalę vaikai, nes tuomet sumažėja jų organizmo atsparumas. Ypač greitai suserga neužsigrūdinę ir sergantys lėtinėmis ligomis asmenys. Dažnai užsikrečiama oro lašiniu keliu, todėl tarp 2-6 m. vaikų peršalimo sukeltos slogos atvejai labai dažni dėl vaikų tarpusavio kontaktų. Ligą gali paskatinti alergija, imuniteto sutrikimai, nosies ir ryklės anomalijos.

Galimos slogos priežastys:

Ūmus sinusitas; Lėtinis sinusitas; Šaltis; Peršalimas; Netinkamas purškalų ar lašelių slogai gydyti naudojimas; Sausas oras; Šienligė; Alergija maistui; Vaistai; Polipai; Astma; Tabako dūmai.

Kodėl „bėga“ nosis?

Slogą sukelia bakterija, alergenas ar virusas, patekęs į nosies ertmę ir sukeldamas nosies ertmės gleivinės uždegimą. Uždegimo procesas skatina gleivinės sekreciją, dėl kurios ir pradeda „bėgti nosis“, nosies sekretas pradeda tekėti į nosies ertmę. Pradžioje nosies sekretas yra skaidrus ir bėgantis. Sloga – tai ženklas, kad organizmas stengiasi „atsikratyti“ užkrato ar svetimkūnio.

Kaip „gydyti“ slogą?

Sustabdyti slogą nėra taip paprasta, bet yra keletas dalykų, galinčių padėti pasijusti geriau:

• Reguliarus nosies „išpūtimas“,
• Inhaliacijos,
• Nosies plovimas jūros vandeniu,
• Skysčių (arbatų, mineralinio vandens ir t.t.) vartojimas.

Norint tinkamai gydyti slogą svarbu nustatyti jos atsiradimo priežastį:

• Jeigu slogą lydi simptomai, pavyzdžiui, gerklės skausmas, bendras negalavimas, silpnumas, erzinantis kosulys, tikėtina, kad ją sukėlė bendrasis peršalimas. Rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju ar vaistininku. Tinkamas peršalimo simptomų valdymas padės jums išvengti galimų komplikacijų.

• Alerginę slogą dažniausiai lydi čiaudėjimas, akių perštėjimas ir paraudimas, sausas kosulys. Dažniausiai ją sukelia artimoje aplinkoje esantys alergenai, t.y., įvairios žiedaduklės, namų dulkės, augintinių kailis ir kt.

Svarbu nustatyti alergijos priežastį ir jos vengti bei pasirinkti tinkamas priemones alergijos simptomams malšinti.

Sveikatos priežiūros specialistė Rasa Šlikienė


VAIKŲ SVEIKATAI PALANKUS MAISTAS

GRŪDAI

  • Įvairių rūšių nešlifuotų grūdų patiekalai;
  • Smulkintų grūdų patiekalai naudingesni už patiekalus iš smulkiai sumaltų grūdų;
  • Ruginė duona naudingesnė už kvietinę;
  • Grūdų patiekalai naudingesni už bulvių patiekalus;

 DARŽOVĖS

  • Bet kokios žalios daržovės, supjaustytos taip, kad vaikas, priklausomai nuo jo amžiaus, sukramtytų;
  • Šaldytos daržovės vartojamos pagal  sezoniškumą;
  • Virtos, troškintos garuose daržovės yra  lengviau sukramtomos, jos duodamos, kai vaikas nevalgo žalių;
VAISIAI
  • Bet kokie švieži vaisiai, supjaustyti ne mažesniais kaip keturi cm gabalėliais;
  • Bet kokios šviežios uogos;

PIENAS IR JO PRODUKTAI

  • Neriebūs jogurtai (ne riebesni  kaip 2,5- 3% );
  • Neriebus pienas ( ne riebesnis kaip 2,5 %);
  • Neriebi varškė, varškės sūreliai (saikingai – 40-50 g per dieną);
  • Lydytas (kietas) sūris ( ne daugiau kaip 45 g per dieną), supjaustytas ne mažesniais kaip keturi cm gabalėliais;

MĖSA, PAUKŠTIENA, ŽUVIS, KIAUŠINIAI, ANKŠTINĖS DARŽOVĖS

  • Liesa virta mėsa (veršiena, jautiena, aviena, triušiena, nutriena) patiekiama taip, kad vaikas sukramtytų;
  • Virta paukštiena (kalakutiena, vištiena). Kalakutiena geriau nei vištiena;
  • Kietai (5-7 min.) virti kiaušiniai (prieš pat verdant nuplaunami);
  • Neplėšriosios žuvys (geriau virtos nei keptos); jų duodama du kartus per savaitę, o Baltijos jūros žuvų – kartą per savaitę;
  • Lešių košė;
  • Pupelės, žirneliai, kaip  mišrainių sudedamoji dalis, arba pertrinti – kaip padažų sudedamoji dalis.
  • Įvairių augalinių šalto spaudimo nerafinuotų aliejų saikingai dedama į košes (po 5ml, t.y. 1 arbatinis šaukštelis) .
Informacija paruošta pagal sveikos gyvensenos  rekomendacijas
Sveikatos priežiūros specialistė Rasa Šlikienė

 

 

 

 

 

 


10 PATARIMŲ, KAIP ELGTIS  PER KARŠČIUS JUMS IR  JŪSŲ VAIKAMS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  • Apsirenkite ir vaikus renkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
  • Nebūkite lauke tada, kai intensyviausia saulė. Pasivaikščiojimui rinkitės vietas, kur galima pasislėpti nuo saulės ir geriausias laikas – iki 11 ryto bei nuo 17 valandos vakaro.
  • Nepamirškite tinkamos kepurės, skrybėlės su plačiais bryliais ir akinių nuo saulės.
  • Gerkite daug skysčių, tačiau stebėkite, kad jie nebūtų per šalti, o jūs nebūtumėte sukaitę. Geriausiai troškulį malšina vanduo bei nesaldūs gėrimai.
  • Įtraukite į savo šeimos valgiaraštį daugiau vaisių ir daržovių.
  • Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Vaikams reikia naudoti tik tas priemones, kurios skirtos vaikams arba kurios leidžiamos ir vaikams, ir suaugusiems – ši informacija yra ant produktų pakuotės. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones, jautriai vaiko odai patartina rinktis dar stipresnio poveikio, didesnio SPF skaičiaus, priemones.
  • Jokiu būdu nepalikite vienų kūdikių ir mažų vaikų automobilyje, net ir tada, kai visi langai atviri, o jūs norite trumpam nubėgti į parduotuvę.
  • Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas.
  • Niekada nepalikite vaiko vieno vandenyje, būkite kartu su juo, tai ypač svarbu prie jūros, kur vanduo banguoja, neaiškus dugnas ir gylis.
  • Vaikui būtinai reikia akinukų nuo saulės, nes jie apsaugo nuo žalingo ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Tačiau priminkite vaikui, kad ir dėvint akinius, į saulę tiesiai negalima žiūrėti.

Šio straipsnio medžiaga  buvo  naudojama iš tinklalapio http://www.tavovaikas.lt/vaikas/sveikata/10-patarimu-kaip-elgtis-per-karscius-tevams-auginantiems-vaikus.d?id=61684205

Sveikatos priežiūros specialistė Rasa Šlikienė


ALERGIJA