---

 

-Mamyte, ar žinai kas yra laimė?

-Kai esi geros nuotaikos, kai esi sveikas, kai puikiai sekasi visi darbeliai.

-Neeee! Laimė yra lapė!

Kas gali būti geriau, už saulėtą popietę su nuostabia knyga ir laime garuojančia arbata? Jos kvapą užuodi iš labai toli, o skonį jauti ilgai ilgai. Kad nepamirštume (nors tai tikriausiai neįmanoma, skaitant šią knygą) kurioje vietoje stabtelėjome kartu su vaikais pasigaminome skirtukus-lapiukus. Dekoravome laimės akmenėlius, kuriuos padovanojome draugams, juk taip gera dalintis ta laime, o kartais ir patiems ja pabūti.

Kas yra laimė?

… laimė – daryti gera.

… padėti draugui.

… eiti į darželį kartu.

… kad auklėtoja nesusirgo.

… apsikabinti.

… kai tu paimi draugui už rankos ir eini

… kad turiu brolį yra laimė.

Laimė – morka, moliūgų pyragas, moliūgų uogienė, balionas, knyga.

Dabar vaikai tikrai žino kas yra laimė, o svarbiausia – jaučia, kad ji visada šalia.

O jei ji kažkur sugalvotų pasprukti – rasime ją ir tamsoje.

„Voveryčių“ grupė, pedagogė Renata Vladimirenko

Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ priešmokyklinio ugdymo „Bitučių“ grupės vaikai ir logopedė Lilija, socialinė pedagogė Rita bei auklėtoja Alina prisijungė prie tarptautinio projekto „Kartu paskaitykim knygelę“.
O prasidėjo viskas taip… Rytas…Vaikai išėjo pusryčiauti. Grupė liko tuščia. Sugrįžę po pusryčių vaikai rado pievą, kurioje sėdėjo ir kalbėjosi septyni meškiai. Šalia meškių gulėjo Evelinos Daciūtės knygelė „Meškiai eina į mokyklą“… Kartu su meškiais vaikai pasinėrė į smagią veiklą ir sužinojo, kas svarbiausia yra gyvenime.
Netrukus vaikai pradės ruoštis naujam savo gyvenimo etapui- susitikimui su mokykla.

https://online.fliphtml5.com/srxta/kkyt/#p=1

Lentvario lopšelio-darželio “Šilas” “Žemuogiukų” grupės ugdytiniai, taip pat jungiasi prie projekto. Grupės ugdytiniams buvo pasiūlyta pasiklausyti ir pavartyti Evelinos Daciūtės dvi knygelės “Kas pažįsta Šmikį Bilba?” ir “Diena, kai nieko nenutiko” ir išsirinkti kurią norėtų sužaisti, suvaidinti. Vaikai pasirinko pasaką “Diena, kai nieko nenutiko”. Ugdytiniai atsakinėjo į pateiktus klausimus. Pelkėje apgyvendinome 14 antyčių, prisiminėme kiek antyčių buvo suskaičiavę brolis su sese. Antytes rūšiavome nuo didžiausios iki mažiausios, sugrupavome antytes pagal dydžius. Šalia pelkės atsirado ir medis su katyte. Vaikai aptarė ir įvardino kur yra katinas (ant medžio, už medžio ir t.t.) Vėliau keliavome į pelkę, kurioje laukė daug antyčių, jas reikėjo sugrupuoti pagal pateiktus skaičius, taškus. Štai ir miškelis, katinėlis skaičiavo ant kurio medelio daugiausia paukščių. Žaidė šachmatais ir prisiminė, kad brolis su sese jais žaidė po vakarienės. Na ir linksmiausioji dalis – meninė veikla, labiausiai patikusio personažo gamyba. O tai visų ugdytinių pasirinktas šmaikštuolis katinėlis.

“Žemuogiukų” grupės auklėtoja Virginija Sventkauskienė