„Bandykime kartu vaikystę padaryti džiaugsmingą, laimingą, kūrybingą, nuostabią ir neužmirštamą.“
struktura3
Lopšelyje-darželyje vykdomos  šios programos:
 
PROGRAMA ,,PAŽINIMO TAKELIU”
Pagrindinė ugdymo(si) kryptis  – sveikas gyvenimo būdas nuo vaikystės
 
Lopšelis – darželis tenkina svarbiausius vaiko poreikius: judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo, bendravimo, pažinimo, saviraiškos, puoselėja jo individualumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, laiku reaguoja į vaikų poreikius bei tėvų lūkesčius.
 
Darželyje sukurtos visos būtinos sąlygos vaikų ugdymui, žaidimams ir poilsiui.
 
Sveikatos ugdymui darželyje skiriamas ypatingas dėmesys, parengta ir vykdoma programa „Sveikas vaikas-laimingas vaikas“. Darželyje sukurta vaikų fizinį aktyvumą stimuliuojanti aplinka. Atskira sporto salė, tinkamos priemonės, kūno kultūros specialistė. Fizinė veikla planuojama atsižvelgiant į vaikų amžių, įvertinant vaikų sveikatos būklę. Sudarytos tinkamos sąlygos savaiminei ir organizuotai fizinei veiklai lauke. Darželyje vaikų ugdymas siejamas su sveikos gyvensenos bei aplinkosaugos švietimo nuostatomis.
 
Muzikinis vaikų ugdymas nukreiptas ne tik mokėjimui ir supažindinimui su muzika, bet ir savo kūrybinių sugebėjimų įgyvendinimui. Vaikas savo nuotaiką, jausmus  išreiškia muzikinėmis priemonėmis, judesiu.
Meninis vaikų ugdymas nukreiptas į kūrybiškumą, vaikai savo laisvumą, sugebėjimus ir kūrybą reiškia puikioje įrengtoje dailės studijoje.
 
Specialiųjų poreikių vaikai integruojami į bendros paskirties grupes.
 
Logopedė dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir komunikacijos sutrikimų tinkamai įrengtame kabinete.
 
Darželyje puikios sąlygos meninei ir judriai veiklai, krepšinio, šokių, dainavimo, dailės būreliai.
 
Grupėse sudarytos sąlygos skatinančios vaiką savarankiškai veikti, tyrinėti, eksperimentuoti, pažinti pasaulį.
Vaikų ugdymas plėtojamas kūrybinio – kompleksinio metodo būdu, kada vaikų veikla vyksta per žaidimą bendraujant su kitais vaikais, sąveikaujant su aplinka. Veiklos kampeliai aprūpinti įvairiomis, patraukliomis ugdymo priemonėmis, kurios skatina vaiką veikti, eksperimentuoti, tyrinėti. Atsižvelgiant į individualias vaiko ypatybes, vaiko veikla keičiama, derinant aktyvią ir pasyvią veiklą grupėje ir lauke.

Ikimokyklinio ugdymo ,,Pažinimo takeliu“ programos paskirtis – padėti užtikrinti darnų fizinių ir psichinių vaiko galių skleidimąsi, kiekvieno vaiko raidos brandą, ugdymą grindžiant individualizavimu ir realiomis vaiko išgalėmis.

Programa skirta auklėtojams bei tėvams besidomintiems mažųjų ugdymu(si).

Programos tikslasatsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiaisiais ir vaikais, kūrybiškumo, aplinkos ir savo šalies pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.

AUGAME ŽAISDAMI, BENDRAUDAMI, TYRINĖDAMI, KURDAMI

PROJEKTINĖ VEIKLA

Ugdymo projektų metodo esmė – tai aktyvi veikla, reali aplinka, problemų, sprendimas, įgyta patirtis. Projektų metodas sudaro prielaidas aktualizuoti ugdymo turinį, įvairius gyvenimo reiškinius įtraukti į ugdymo procesą, skatina ugdytinius formuoti savo pažiūras, atitinkančias gyvenimo realybę ir visuomenės reikalavimus.

Projektai ugdymo procesui turi ypatingos reikšmės. Jie pagyvina ugdymosi procesą ir padeda ugdyti savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas. Projektinėje veikloje ugdytiniai išsiugdo daug svarbių praktinių įgūdžių:

  • išmoksta savo veiklą derinti su draugų veikla;
  • įpranta siekti tikslo;
  • susiformuoja įgūdžius spręsti problemas;
  • išmoksta loginių operacijų: analizuoti, apibendrinti, daryti išvadas.

 

TARPTAUTINIS PROJEKTAS ERASMUS+ ,,EDUKACINIAI VAIZDO ŽAIDIMAI“ KURĮ REMIA ,,UNIVERSITETAS DE V4T STRATEGINĘ PARTNERYSTĘ.

Projektinę veiklą vykdo ,,Žemuogiukų“, ,,Skruzdėliukų“ ir ,,Voveryčių“ grupių bendruomenė.

Projekto vadovas: direktorė I. Nižauskienė

Projekto kuruojantis vadovas: direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė.

Ugdymo situacija. Nepaisant didelio pedagogų susidomėjimo taikyti inovatyvius, informacinėmis technologijomis (IT) grįstus, mokymo metodus, daugialis mokytojų vis dar nesijaučia turintys pakankamai skaitmeninio raštingumo žinių ar sugebėjimų mokymo procese efektyviai taikyti IT grįstus sprendimus.

Šiame projekte vaizdo žaidimai ir taikomosios programos (En, Apps) yra išskiriami kaip du technologiškai vertingi dalykai, kurie šiuo metu didžiausias atskirtis tarp egzistuojančios ir potencialios mokomosios pridėtinės vertės ir tai vis dar lieka iššūkiu pedagogams juos taikyti mokymo procese.

Tikslas. Keistis patirtimi projekto metu ir po jo, platinti informaciją apie vykdomą projektą, išnaudojant projekto rezultatus įstaigos veikloje.

Uždaviniai:

  • Plėsti savo akiratį ir gilinti žinias apie edukacinius vaizdo žaidimus.
  • Vystyti savo įgūdžius ir sekti edukacinių vaizdo žaidimų ir programėlių evoliuciją bei greitai pritaikyti ir efektyviai išnaudoti jų edukacinį potencialą mokyme.
  • Turėti prieigą prie vaizdo žaidimų ir programėlių, skirtų naudoti edukaciniame kontekste, metodologinių, pedagoginių ir įgūdžių įsivertinimo resursų.

 

TARPTAUTINIS PROJEKTAS ,,TRADICINĖS IR INOVATYVIOS PASAKOS VAIKŲ DARŽELYJE“ KURĮ REMIA EJMUNDAMENT DE GUADASSUAR PAGAL ERASMUS+ PROGRAMĄ.

Projektinę veiklą vykdo ,,Boružėlių“, ir ,,Ežiukų“ grupių bendruomenė.

Projekto vadovas: direktorė I. Nižauskienė

Projekto kuruojantis vadovas: direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė.

Ugdymo situacija. Tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas ir priežiūra gali duoti didžiausią grąžą mokymosi visą gyvenimą proceso metu. Nukreipti vaikus savarankiškai mokytis, interpretuoti ir apibūdinti tradicines pasakas bei susipažinti su kultūrine įvairovę.

Tikslas. Keistis patirtimi projekto metu ir po jo, platinti informaciją apie vykdomą projektą, išnaudojant projekto rezultatus įstaigos veikloje.

Uždaviniai:

  • Sustiprinti ikimokyklinio ugdymo pedagogų gebėjimus įtraukti savo ugdytinius į veiklas skatinant ankstyvą pagrindinių ir bendrųjų gebėjimų plėtojimą.
  • Atkreipti vaikų šeimų dėmesį į ikimokyklinio ugdymo svarbą.
  • Plėtoti ikimokyklinio amžiaus vaikų kognityvinius ir nekognityvinius įgūdžius taikant mokymosi kartu patirtis.

 

RESPUBLIKINIS IKIMOKYKLINIŲ UGDYMO ĮSTAIGŲ PREVENCINIS PROJEKTAS „ŽAIDIMAI MOKO“

Projektinę veiklą vykdo darželio bendruomenė.

Projekto vadovai: L. Chmeliauskienė, R. Vadoklienė

Projekto kuruojantis vadovas: direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Esant specialiųjų ugdymosi poreikių sutrikimams, ugdytiniai prastai atrenka esmines detales, sunkiai orientuojasi grupėje, popieriaus lape, patiria sunkumų sudarant objektų eiles pagal dydį, nustatant kūno judėjimo kryptį (pirmyn, atgal ir kt.) ir judėjimo kryptį daiktų atžvilgiu (stalo kairėje ir pan.) ir pan.

        Norint išvengti sunkumų, rengiantis mokyklai, reikalinga stimuliuoti pažinimo procesų raidą specialiomis užduotimis, kurios gali būti integruojamos į bet kokią vaikų veiklą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje.

Tikslas. Specialiųjų užduočių ir žaidimų pagalba lavinti vaiko erdvės, regimąjį suvokimą, tikslinti ir tobulinti smulkiuosius (riešo, rankų pirštų) judesius.

Uždaviniai:

  • Plėsti erdvės sąvokas.
  • Lavinti regimąjį suvokimą, vizualinius procesus (gebėjimą atpažinti, skirti, įsiminti matomus vaizdus), smulkiąją motoriką.
  • Gausinti žodyną, tikslinti gramatinę kalbos sandarą.
  • Skatinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas įvairinti ugdymo procesą, siekiant geresnės ugdymo kokybės.

 

RESPUBLIKINIS IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ INOVATYVIŲ LAUKO ERDVĖSE TĘSTINIS PROJEKTAS ,,ŽIEMOS BURTAI“ IR ,,PAVASARI, EIME PAŽAISTI“.

Projektinę veiklą vykdo darželio bendruomenė.

Projekto vadovai: R. Vladimirenko, I. Kraičinska.

Projekto kuruojantis vadovas: direktorė I. Nižauskienė.

Ugdymo situacija. Pasaulyje atliktais tyrimais jau įrodyta, kad vaikų buvimas lauke daro teigiamą įtaką jų vystymuisi ir ugdymui(si). Vadovaudamiesi šiuolaikinio vaikų ugdymo(si) paradigma, siekiame visapusiškai, darnoje su gamta, ugdyti vaikus. Tad pedagogės Irena K. ir Renata V. visas ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojas kvietė dalyvauti tęstiniuose projektuose.

Tikslas. Aktyvinti vaikų žaidybinę veiklą lauke, lavinti kūrybiškumą, pažintinius gebėjimus, patirti atradimo džiaugsmą.

Uždaviniai:

  • Skatinti vaikų domėjimąsi artimiausia aplinka, gebėjimą suteikti dėmesį, suvokimą, įsiminimą, samprotavimą, problemų sprendimą, kritišką mąstymą, taikant įvairius pažinimo būdus: stebėjimą, eksperimentavimą, modeliavimą, spontanišką kūrimą.
  • Patiriant judėjimo laisvę, padėti atsiskleisti kūrybiškumui ir saviraiškai, skatinti vaikų pasitikėjimą savimi.
  • Inovatyviomis idėjomis dalintis su projekte dalyvaujančiais pedagogais.

 

MUZIKINIO UGDYMO INTEGRACINĖS VEIKLOS PROJEKTAS „PAŽINK SAVO JAUSMUS – SUPRASK SAVE“

Projektinę veiklą vykdo meninio ugdymo mokytoja metodininkė I. Okuškienė.

Kuruojantis vadovas: direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Šiandien nuo streso nėra apsaugoti jau ir darželinukai. Kasdienis mūsų gyvenimas yra kupinas įtampą sukeliančių įvykių: kuo anksčiau vaikas mokomas suprasti savo jausmus, tuo greičiau juos pradeda tinkamai reikšti – žino, kaip elgtis konfliktinėje situacijoje, iš anksto numato savo elgesio pasekmes, išmoksta nusiraminti.

Muzika turi ypatumą jausmų ugdyme: išryškina vaiko jautrumą, veikia vaizduotę, jausmus, emocijas, net ir elgesį.

Tikslas. Padėti vaikams išmokti suvokti, atpažinti, įvardyti ir valdyti savo jausmus ir emocijas.

Uždaviniai:

  • Mokytis atpažinti savo ir kitų jausmus.
  • Atrasti tinkamus žodžius ir būdus, skirtus išreikšti jausmus.
  • Išbandyti būdus, kurie padeda nurimti.
  • Gerinti įvairius socialinius įgūdžius susijusius su konfliktų sprendimu.
  • Muzikos, žaidimų ir pokalbių pagalba puikiai leisti laiką.

 

,,NYKŠTUKŲ“ IR ,,KIŠKUČIŲ“ GRUPIŲ  PROJEKTAS „KIŠKUČIO IR NYKŠTUKO LINKSMYBĖS“

Projektinę veiklą vykdo auklėtojos E. Repšienė, B. Račkauskienė.

Kuruojantis vadovas: direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Vaikai atėję iš namų, dar adaptuojasi, nežaidžia su žaislais, siužetinių  bei judrių žaidimų. Dauguma  neturi higienos įgūdžių. Todėl nusprendėme vykdyti šį projektą.

Tikslas. Stiprinti vaiko emocinę sveikatą, plėtoti  judėjimo patirtį.

Uždaviniai:

  • Tenkinti poreikį judėti.
  • Sudaryti sąlygas vaikams žaisti įvairius pirštelių ir judriuosius žaidimus.
  • Skatinti eksperimentuoti su sniegu.
  • Suteikti teigiamų emocijų.
  • Lavinti koordinacija, orientacija erdvėje.

 

,,PELĖDŽIUKŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS „ŠVAROS KIŠKUTIS“

Projektinę veiklą vykdo auklėtoja K. Vaikovskaja, Ž. Solovjova.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Pastebėta, jog vaikai  neturi kasdienių gyvenimiškų įgūdžių. Dauguma nemoka plauti rankų, neįvardina, bei neatpažįsta švaros priemonių. Vaikai nemoka pūsti nosytės ir tekančią nosytę bando valytis į rankovę. Rengiantis ir nusirenginėjant į lauką, einant pietų miego drabužėlius dauguma vaikų nesutvarko. Todėl nusprendėme kartu su vaikučiais vykdyti grupės projektą  „Švaros kiškutis“.

Tikslas. Formuoti švaros ir tvarkos įgūdžius.

Uždaviniai:

  • Aiškinti apie asmens higienos įgūdžių svarbą.
  • Formuoti rankučių plovimo įgūdžius.
  • Aiškinti apie tvarkingumą, tvarkos reikalingumą.
  • Skatinti tvarkingo valgymo, tvarkingo drabužių pakabinimo įgūdžius.
  • Įtraukti tėvus į ugdomąjį procesą, kartu surengti baigiamąjį renginį „Muilo burbulai“.

 

 „ŽIOGELIŲ“ GRUPĖS  PROJEKTAS „GAMTOS TAKELIU KELIAUJAME KARTU“

Projektinę veiklą vykdo auklėtojos J. Urbanovič, T. Buterlevič.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Vaikai mažai domisi aplinka, gamtos reiškiniais, pastebėję pokyčius artimiausioje aplinkoje tampa neramūs.  Todėl labai svarbu laiku padėti vaikams pažinti aplinką. Bendradarbiaudama su tėveliais  siūlysiu veiklą įvairiomis oro sąlygomis, kad galėtume pažinti gamtą su ją žaisdami. Vadovausimės  požiūriu  ,,Nėra blogo oro –  yra netinkama apranga“.

Tikslas. Ugdyti gamtos pažinimo, kūrybiškumo, sveikos gyvensenos ir bendravimo įgūdžius keliaujant metų laikais.  

Uždaviniai:

  • Aiškinti, smalsauti, skatinti domėtis viskuo, kas vyksta aplinkui.
  • Suteikti džiaugsmo ir atradimo jausmą veiklose įvairiomis oro sąlygomis.
  • Stebėti ir apibūdinti gyvosios ir negyvosios gamtos objektų savybes ir bruožus.
  • Kūrybiškai naudoti įvairią gamtinę medžiagą.
  • Stebėti ir fiksuoti Ąžuolo ir eglės pokyčius įvairiais metų laikais.
  • Aptarti, kaip reikia saugoti gamtą.
  • Suorganizuoti viktorina “TAIP- NE“
  • Kartu su tėvais organizuoti baigiamąjį renginį ,,Vasara mūsų darželyje!“

 

,,VOVERYČIŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS  “MANO PIRŠTUKAI  MOKA IR GALI”

Projektinę veiklą vykdo auklėtoja metodininkė R. Vladimirenko.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Visi gerai žinome, kad kalbos vystymasis artimai susijęs su smulkiosios motorikos išsivystymu. Kai tobulėja rankų judesiai, vaikas vystosi visapusiškai. Galvos smegenų centrai, reguliuojantys kalbą, ir centrai, reguliuojantys rankų pirštų judesius, yra visai šalia ir daro įtaką vieni kitų veiklai. Vaikai, kuriems ankstyvajame amžiuje sudarytos palankios sąlygos mankštinti pirštus, greičiau pradeda taisyklingai kalbėti, geriau artikuliuoti garsus.

Lavinant smulkiąją motoriką daug dėmesio reikia skirti bendravimui. Vaikai daug laiko praleidžia  žiūrėdami  televizorių,  žaisdami  kompiuterinius  žaidimus,  bet  svarbiausia – vaiką sudominti,  stebėti ir atrasti  kas  jam  patinka. Visa tai turi lydėti aiški kalba (konkretus ir taisyklingas žodžių tarimas), smagus ir nuoširdus bendravimas. Kuo aktyviau dirba pirštukai, tuo daugiau stimulų yra pradėti kalbėti aiškiai ir taisyklingai.

Filosofas Imanuelis Kantas rašė: „Ranka – tai išoriniai smegenys“. Aktyvių taškų, turinčių ryšių su smegenimis, dirginimas, padeda suaktyvinti smegenų veiklą, dėmesį, valią, atmintį.”

Tikslas. Lavinti vaikų smulkiąją motoriką, skatinant kalbėti ir kurti.

Uždaviniai:

  • Sudominti vaikus priemonėmis lavinančiomis smulkiąją motoriką.
  • Išmokyti smulkiosios motorikos (pirštų, riešo) lavinimo pratimų ir žaidimų.
  • Lavinti vizualiąją –motorinę (akių ir rankos judesių) kontrolę bei smulkiųjų raumenų greitumą, ir vikrumą.
  • Ugdyti gebėjimą klausytis, atsiminti pajusti kalbos ritmą.
  • Supažindinti vaikus su įvairiais vizualinės raiškos būdais, metodais, priemonėmis, ugdyti kūrybiškumą.
  • Organizuoti baigiamąjį renginį ,,Kūrybinės dirbtuvės su tėveliais”.

 

,,GENELIŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS ,,AŠ SKAIČIUOJU IR MATUOJU“

Projektinę veiklą vykdo vyresnioji auklėtoja D. Masionienė.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Ikimokykliniame amžiuje formuojasi labai svarbios psichinės mąstymo strategijos, kurios naudojamos kasdieniame gyvenime įžvelgiant, nuspėjant, įvertinant galimą (tikėtiną) rezultatą. Tai amžius, kai svarbu sukaupti pakankamai matematinės veiklos patirties, kurią vėliau būtų galima panaudoti taikant, įprasminant, palyginant, apibendrinant vaiko vis didėjantį supratimą apie skaičius ir skaičiavimus.

Pokalbių ir diskusijų metu paaiškėjo, jog vaikams sunkiai sekasi skaičiuoti, pažinti skaičių sandarą, skirti geometrines figūras, įvardinti matavimo sąvokas. Geriausiai vaikai įgyją žinias per žaidimus, tyrinėjimus, eksperimentus, todėl nusprendėme vykdyti grupės projektą “Aš skaičiuoju ir matuoju”.

Tikslas. Ugdyti skaičiavimo ir matavimo gebėjimus, mokantis suprasti skaitmenis nuo 1 iki 10, aiškintis apie daiktų ilgį, aukštį, svorį. Įvardinti pagrindines spalvas ir geometrines figūras.

Uždaviniai:

  • Stebėjimų ir analizavimų būdu formuoti suvokimą apie skaičiavimą ir matavimą.
  • Siekti, kad skaičiavimo ir matavimo pradmenis vaikas perimtų kuo natūraliau kasdieniame gyvenime.
  • Kurti žaidybines situacijas skatinančias vaiką panaudoti savo mokėjimus ir įgūdžius.
  • Skatinti žaisti įvairius skaičiavimo ir matavimo žaidimus.
  • Ugdyti vaikų savarankiškos veiklos bei grupinio bendradarbiavimo gebėjimus.
  • Lavinti kūrybiškumą, saviraišką, emocinę raišką, taisyklingą kalbą.
  • Įtraukti šeimos narius į bendrą veiklą, dalyvaujant grupės
  • Organizuoti baigiamąjį renginį – estafetės (kartu su tėvais).

 

,,BITUČIŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS ,,MEDŽIŲ KARALYSTĖ“

Projektinę veiklą vykdo vyresnioji auklėtoja A. Svirnelienė.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Žmogaus gyvybė ir sveikata – neatsiejama nuo ryšio su gamtos ištekliais ir ekologine aplinka. Labai svarbu, kad aplinka, kurioje auga vaikas, būtų tinkama ir ekologiška. Suprasdami, kokį didelį poveikį vaikui, jo dvasinei būsenai, sveikatai duoda gamta, ypatingą dėmesį skiriame vaikų sveikos gyvensenos ugdymui, bei tinkamos aplinkos kūrimui. Norėdami, kad vaikai geriau suprastų supančios gamtos harmoniją, mokome ją mylėti, puoselėti ir prižiūrėti.

Pokalbių ir diskusijų metu paaiškėjo, jog vaikams trūksta gamtos saugojimo ir išsaugojimo žinių, būdingų pokyčių gamtoje vienu ar kitu metų laiku pastebėjimo, trūksta žinių apie medžius. Geriausias būdas vaikams pajausti gamtą – patiems patirti sąlytį su ja, stebėti, liesti, eksperimentuoti. Todėl šiais mokslo metais nutarėme grupėje vykdyti ikimokyklinį ugdymo projektą “Medžių karalystėje”.

Tikslas. Ugdyti gamtinės aplinkos pažinimo gebėjimus, mokantis suprasti gamtoje vykstančius procesus, aiškinantis gamtos reiškinius, žmogaus poveikį gamtai.

Uždaviniai:

  • Stebėjimų ir analizavimų būdu formuoti suvokimą apie neišvengiamą gyvosios ir negyvosios gamtos kaitą kiekvienu metų laiku.
  • Atkreipti dėmesį į žmogaus daromą neigiamą poveikį gamtai.
  • Ugdytis atsakomybę už gamtos likimą.
  • Formuotis nuostatą veikti gamtos labui.
  • Mokytis tvarkingai ir saugiai elgtis gamtoje, išvykose.
  • Lavintis kūrybiškumą, saviraišką.
  • Įtraukti šeimos narius į bendrą veiklą, rengiant vaikų ir tėvų darbelių parodas, gaminant lesyklėles, inkilus.

 

 ,,SKRUZDĖLIUKŲ“ IR ,,ŽEMUOGIUKŲ“ GRUPIŲ PROJEKTAS ,,MANO LIETUVA“

Projektinę veiklą vykdo auklėtoja metodininkė I.  Kraičinska, vyresnioji auklėtoja V. Sventkauskienė.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Šiuo metu didesnė dalis vaikų pasaulį, gamtos grožį pažįsta iš knygų, televizijos laidų ir vis dažniau užduoda klausimus susijusius su Lietuvos valstybę, gimtąją šalimi.  Todėl kartu  su vaikais aptarsime savo šalies, miesto žavesį, įžymias vietas. Įsiminsime ne tik Lietuvos valstybės simbolius, bet ir gamtos grožį.

Tikslas. Ugdyti pilietiškumą, skatinti vaikus domėtis gimtąją šalimi.

Uždaviniai:

  • Sužinoti ir įsiminti Lietuvos valstybės simbolius (herbas, vėliava, žemėlapis, gaublys).
  • Domėtis Lietuvos didžiausiais miestais ir jų kultūriniais objektais.
  • Išsiaiškinti su kokiomis šalimis ribojasi Lietuvos valstybės sienos.
  • Tyrinėjant žemėlapį išsiaiškinti, kokie yra vandens telkiniai Lietuvoje, įsiminti jų pavadinimus.
  • Skatinti vaikų saviraišką, kūrybiškumą, atskleidžiant jų meninius gebėjimus.
  • Įtraukti šeimos narius į projektinę veiklą, rengiant kūrybinių piešinių parodą „Kaip atpažinti Lietuvą?“, kuriant vaizdinę medžiagą „Keliauju po Lietuvą“.
  • Suvoks, kaip reikia mylėti savo kraštą ir džiaugtis, kad lietuviais esame gimę.
  • Organizuoti viktoriną ,,Ar pažįsti Lietuvą?”

 

,,EŽIUKŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS ,,ŽALIASIS TAKELIS“

Projektinę veiklą vykdo auklėtoja metodininkė D.  Dmitrijevskaja.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Pokalbių ir diskusijų metu paaiškėjo, jog vaikams trūksta gamtos saugojimo ir išsaugojimo žinių, būdingų pokyčių gamtoje vienu ar kitu metų laiku pastebėjimo, trūksta žinių apie medžius, augalus, vaistažoles, gyvūnus. Geriausias būdas vaikams pajausti gamtą – patiems patirti sąlytį su ja, stebėti, liesti, eksperimentuoti. Todėl šiais mokslo metais nutarėme grupėje vykdyti ikimokyklinį ugdymo projektą „Žaliasis takelis”.

Tikslas. Plėtoti pažintinius gebėjimus, ugdyti pagarbą gamtai.

Uždaviniai:

  • Pratinti saugiai elgtis gamtoje.
  • Aiškinti, kurie augalai kuo ir kaip mus maitina, gydo, puošia.
  • Aiškinti, dėl ko žmogus turi globoti gyvūnus žiemos metu.
  • Stebėti ir tyrinėti, kaip atbunda ir plinta gamtos gyvybė pavasarį.
  • Skatinti pajusti gamtos grožio ekologinę vertę.
  • Ugdyti ekologinį mąstymą per praktinį veiklą.

 

,,BORUŽĖLIŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS  „GAMTA – VISŲ NAMAI“

Projektinę veiklą vykdo  auklėtoja metodininkė D. Simanavičienė.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymosi situacija. Vaikystė – tai šviesus, ryškus ir nepakartojamas gyvenimas. Vaiko siela, ištroškusi pažinti, suvirpa nuo sąlyčio su gamta, nujaučia doros, teisingumo, gėrio svarbą ir vertę.

Vaikas, keliaudamas ekologiniu takeliu, turi unikalią galimybę artimiau susipažinti su gyvąją gamta, pajusti esąs jos dalis, suvokti atsakomybę už pasaulio „žaliojo tako“ išsaugojimą. Bendraudama pastebėjau, kad vaikai turi mažai žinių apie  medžius, paukščius, vabalus ir vabzdžius. Pasitarę, nutarėme vykdyti projektą „Gamta – visų namai“.

Tikslas. Supažindinti vaiką su gamta ir joje esančiais aplinkos garsais. Skatinti išreikšti jausmus, kuriuos žadina gamta. Žaidžiant įvairius žaidimus.

Uždaviniai:

  • Padėti vaikams pažinti aplinką ir suvokti savo vaidmenį joje.
  • Puoselėti pagarbą gyvybei, Žemei.
  • Sudaryti sąlygas vaikams pažinti, tyrinėti ir saugoti gamtą.
  • Formuoti aplinkosaugos vertybines nuostatas per praktinę veiklą.
  • Skatinti vaiką išgirsti pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose.
  • Pasitelkus meninės raiškos priemones lavinti smulkiąją motoriką.
  • Įtraukti grupės tėvelius į ugdomąjį procesą ir kartu organizuoti baigiamąjį renginį (tėvelių ir vaikų vaidinimas).

 

,,DRUGELIŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS ,,AŠ PAŽĮSTU PINIGUS“

Projektinę veiklą vykdo vyresnioji auklėtoja I. Šartnerienė.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Specialistai pataria, kad apie pinigus su vaikais reikėtų pradėti kalbėti jiems būnant maždaug 6–7 metų. Tačiau pinigų tema šeimoje neretai vis dar lieka nuošaly. Dažna to priežastis, kad suaugusieji patys neturi tinkamų finansinių žinių ir nemoka jų paprastai perteikti. Tuomet neretai apsiribojama pasiteisinimu „paaugs, supras“, bet tai klaidinga nuostata.

Mokyti vaikus finansinio raštingumo nėra labai paprasta, tačiau tai daryti būtina. Norime, kad vaikai suprastų ne tik tai, kaip jie uždirbami, bet ir kaip juos protingai leisti ir taupyti. Tinkamai vaikystėje su pinigais elgtis neišmokęs vaikas gali susidurti su sunkumais ateityje. Vykdant šį projektą sieksime bendradarbiavimo su vaikų šeimomis, įtraukiant juos  į veiklas.

Tikslas. Projekto metodu mokyti vaikus finansinio raštingumo, suprasti, kad pinigai „ant medžių neauga“, aiškintis, kaip jie yra uždirbami, mokytis kaip reikia taupyti. Ugdyti vaikų gebėjimą susikaupti, susikoncentruoti, mąstyti.

Uždaviniai:

  • Aiškinti, kam reikalingi pinigai, susipažinti su naujomis sąvokomis: „moneta“, „banknotas“, „bankas“, „bankomatas“ ir kt.
  • Tobulinti matematinius, skaičiavimo įgūdžius.
  • Aiškinti, kad skirtingos kupiūros turi skirtingą vertę.
  • Kurti aplinką, skatinančią, žadinančią, aktyvinančią savaiminį vaikų „mokymąsi“.
  • Skatinanti  mąstyti, įvairiais būdais (jutimais, bandymais, mąstymu, eksperimentais) tyrinėti  aplinką, rinkti  rūpimą informaciją.
  • Ugdyti  vaiko savirealizacijos, savigarbos,  didžiavimosi savimi, savo gebėjimais jausmą.
  • Mokytis atskirti poreikius nuo norų.
  • Įtraukti šeimos narius į bendrą veiklą, rengiant vaikų ir tėvų kūrybinių darbų parodas.
  • Organizuoti baigiamąjį renginį – „Mugė“.