„Bandykime kartu vaikystę padaryti džiaugsmingą, laimingą, kūrybingą, nuostabią ir neužmirštamą.“
struktura3
Lopšelyje-darželyje vykdomos  šios programos:
 

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

TRAKŲ RAJONO LENTVARIO LOPŠELIS-DARŽELIS ,,ŠILAS“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

,,PAŽINIMO TAKELIU“

 

 

TURINYS

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS TEIKĖJAS

– LENTVARIO LOPŠELIS-DARŽELIS „ŠILAS“

 

                      Lentvario lopšelis–darželis „Šilas“ priklauso neformaliojo švietimo mokyklų grupei ir priskiriamas ikimokyklinio ugdymo tipui. Įstaigos adresas: Gėlių g. 2a, LT- 25114, Lentvaris, Trakų rajonas, tel. 8 528 28992, el. paštas: silasdarzelis@gmail.com

Lopšelis-darželis savo veiklą grindžia Vaiko teisių konvencija, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo Ministerijos norminiais aktais, Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Savivaldybės administracijos Kultūros ir Švietimo skyriaus vedėjo įsakymais, įstaigos nuostatais ir kitais lopšelio-darželio dokumentais. Lopšelio-darželio steigėjas – Trakų rajono savivaldybės taryba. Lopšelio-darželio veiklą koordinuoja Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.

                    Lopšelis-darželis „Šilas“ savo veiklos patirtimi ir pasiekimais dalijasi su šalies ir Trakų rajono ikimokyklinėmis įstaigomis (metodinės dienos, atviros veiklos, bendri projektai). Lopšelis-darželis asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ narys, pripažintas sveikatą stiprinančia mokykla.

Apdovanotas diplomais ,,Lietuvos geriausias vaikų darželis“ (užėmęs I-ąją vietą savo savivaldybėje), Mokyklų edukacinių erdvių konkurso nugalėtojas.

Darželio pedagogų komanda – kvalifikuota, kompetentinga, gebanti keistis, nuolat besimokanti, ieškanti naujovių ir jas įgyvendinanti

Lopšelio-darželio amžiaus grupių paskirtis – vaikų nuo dviejų iki šešerių metų ugdymas, apimantis ugdymo procesą ir turinį, metodus bei organizavimo formas, materialinę bazę, šeimos ir darželio sąveiką.

Lopšelis-darželis „Šilas“ tenkina svarbiausius vaikio poreikius: judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo, bendravimo, pažinimo, saviraiškos, puoselėja jo individualumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, laiku reaguoja į vaikų poreikius bei tėvų lūkesčius.

Darželyje sukurtos visos būtinos sąlygos vaikų ugdymui, žaidimams ir poilsiui.

Sveikatos ugdymui darželyje skiriamas ypatingas dėmesys, parengta ir vykdoma programa „Sveikas vaikas-laimingas vaikas“.

Darželyje sukurta vaikų fizinį aktyvumą stimuliuojanti aplinka. Atskira sporto salė, daugiafunkcinė lauko sporto aikštelė, priemonių gausa. Veiklą organizuoja kūno kultūros specialistė.  Veikla planuojama atsižvelgiant į vaiko amžių, įvertinant vaikų sveikatos būklę.

Sudarytos tinkamos sąlygos savaiminei vaikų veiklai lauke.

                     Muzikinis vaikų ugdymas nukreiptas ne tik mokėjimui ir supažindinimui su muzika, bet ir savo kūrybinių sugebėjimų įgyvendinimui. Vaikas savo nuotaiką, jausmus išreiškia muzikinėmis priemonėmis, judesiu. Sukurta lauko muzikinė erdvė. Metodinio kabineto rūsyje kaupiami senoviniai daiktai naudojami tautinių vakaronių, ugdomųjų veiklų metu.

Meninis vaikų ugdymas nukreiptas į kūrybiškumą, vaikai savo laisvumą, sugebėjimus ir kūrybą reiškia puikioje įrengtoje dailės studijoje.

Grupėse sudarytos sąlygos skatinančios vaiką savarankiškai veikti, tyrinėti, eksperimentuoti, pažinti pasaulį.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai integruojami į bendros paskirties grupes, jiems teikiama individuali  specialistų pagalba.

Logopedė dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų tinkamai įrengtame kabinete, individualiai konsultuoja ugdytinių tėvus.Pedagogams ir tėvams rengia rekomendacijas.

                       Socialinė pedagogė dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.  Sprendžiant vaikų socialines problemas bendradarbiauja su grupių auklėtojomis, bendrauja su ugdytinių tėvais.

Psichologė rūpinasi vaikų psichine sveikata. Dirba su emocijų, elgesio, bendravimo sunkumų bei kitų sutrikimų turinčiais vaikais.

Konsultuoja tėvus (globėjus), pedagogus.

            Specialistai dirba pojūčių kambaryje, kuriame vaikai nurimsta, atsipalaiduoja, atsiskleidžia, noriai veikia ir kt.

Vaikai maitinami puikiai įrengtoje valgyklėlėje.

Ikimokyklinio ugdymo ,,Pažinimo takeliu“ programos paskirtis – padėti užtikrinti darnų fizinių ir psichinių vaiko galių skleidimąsi, kiekvieno vaiko raidos brandą, ugdymą grindžiant individualizavimu ir realiomis vaiko išgalėmis.

Programa skirta auklėtojams bei tėvams besidomintiems mažųjų ugdymu(si).

Programa nuolat atnaujinam ir tobulinama atsižvelgiant į vaikų pasiekimų vertinimo rezultatus, poreikius, tėvų lūkesčius ir pageidavimus, pedagogų pastebėjimus ir rekomendacijas.

Programa parengta vadovaujantis pagrindiniais ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais bei norminiais dokumentais, pedagoginės bei metodinės literatūros šaltiniais.

II. ŠIANDIENĖ ŠVIETIMO POLITIKA IR PROGRAMOS TEORINIS PAGRINDIMAS

Analizuojant Europos šalių švietimo sistemas, galime daryti išvadą, kad jų pagrindą sudaro naujoji švietimo filosofija, kurios pagrindinės idėjos:

  1. Ugdymo modelių lankstumas, realizuojant ir gerbiant vaiko patyrimą, įtraukiant šeimos kultūrą ir tradicijas į kuriamas ikimokyklinio ugdymo programas.
  2. Vaiko raidos pokyčiai „čia ir dabar“
  3. Orientuotis į vaiko mažus ir didelius laimėjimus.

                      Šiandienos vaikų darželis nėra specifinė, tik mažam vaikui skirta įstaiga, o universali šiuolaikinė švietimo ir šeimos socialinės pagalbos institucija, taipogi naujosios edukacinės politikos (mokymosi visą gyvenimą) strategijos grandis, demokratinės gyvensenos principų plėtros institucija atvira pasaulio ir nacionalinės kultūros tradicijoms (nuolat kelti savo profesinį meistriškumą).

III. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS ESMĖ IR PRINCIPAI

                      Ikimokyklinio ugdymo programos tikslai, uždaviniai ir principai siejasi su įstaigos filosofija, kuri atspindi įstaigos savitumą, unikalumą, bendruomenės poreikius.

IV. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

V. UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

Numatant ugdymo(si) programos metodus, siekta, kad jie atspindėtų pagrindinius įstaigos veiklos būdus. Sveikatos ugdymas glaudžiai siejasi su kitomis veiklos rūšimis. Todėl ugdymo procese svarbu nustatyti įvairių veiklos sričių ryšius, jų tarpusavio sąveiką. Visa tai diegiama per vaikų tyrinėjimus, atradimus, žaismingas ir patrauklias situacijas, pasidalinimą su kitais savo mintimis, įspūdžiais, jausmais ir potyriais.

Šiems tikslams įgyvendinti teikiama ypač daug dėmesio vaikų sveikatai, sveikos gyvensenos, gyvenimo įgūdžių ugdymui. Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Ji – viena iš svarbiausių vertybių. Sveikas vaikas yra laimingas, veiklus, kūrybingas. Jo sveikatą apibūdina ne tik fizinės sveikatos rodikliai, bet ir socialiniai bei emociniai veiksniai, vaiko požiūris į savo sveikatą.

Vaikų ugdymo(si) metodai atspindi veiklos būdus, stimuliuojančiu ir nukreipiančius pačių vaikų aktyvią veiklą, apjungiančius pedagogų ir vaikų pastangas siekiant bendro tikslo. Metodai nukreipti į visuminį vaiko ugdymą, dėmesys paskirstomas į ugdytinas raidos sritis – tai vertybinės vaiko nuostatos, gebėjimai, žinios ir patirtis.

Pasirinkti ugdymo metodai atitinka vaikų amžių ir galimybes, individualius poreikius ir neprieštarauja šiuolaikinės pedagogikos principams. Jie atnaujinami, papildomi, atsižvelgiant į vaikų pageidavimus, pedagogų sumanymus, tėvų rekomendacijas, metodų taikymo veiksmingumo vertinimo rezultatus, informacinę medžiagą, pedagoginę bei metodinę literatūrą.

Atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius, ugdymosi galimybes ir artimiausią aplinką, turimas žinias ir patirtį, parinkta ugdomoji medžiaga skatins aktyvią pažintinę vaiko veiklą, o pateiktos užduotys padės jam ugdytis gebėjimų ugdymosi srityse. Funkcionali, bet kurioje aplinkoje lengvai pritaikoma didaktinė priemonė padeda įvairių gebėjimų vaikams mokytis išreikšti poreikius, suvokti aplinką, bendrauti su žmonėmis, suprasti ir įsidėmėti įvykių seką, tinkamai elgtis tam tikroje aplinkoje, atlikti užduotis. Visa tai leidžia vaikams ugdytis savarankiškumą, plėtoti įvairius, taip pat ir pažintinius, gebėjimus, padeda sumažinti nerimą.

5.1. UGDYMO(SI) METODAI, BŪDAI IR TECHNOLOGIJOS

Ugdymo(si) metodai tai pedagoginio poveikio vaikui ir vaiko poveikio pedagogui bei grupės vaikams būdų sistema, padedami siekti ugdymo(si) tikslo ir uždavinių. Įvairių metodų paskirtis – padėti atskleisti vaikui, paskatinti jo saviraišką, siekti, kad numatytas ugdymo(si) turinys taptų vaiko savastimi.

Žaidybiniai metodaiskatinantys vaikų interesą, teigiamas emocijas, dėmesio sukaupimą, tarpusavio bendravimą, išgyvenimą, patiria atradimo džiaugsmą. Aktyviai veikdamas žaidybinėse situacijose vaikas kuria, išreiškia save, bendrauja su bendraamžiais, suaugusiaisiais, išklauso kitus, siūlo savas idėjas, atranda ir perima svarbiausias dvasines vertybes.

Kūrybiniai-interpretaciniai  metodai –  sudarantys sąlygas vaikams kelti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimų būdų, atrasti, tyrinėti, analizuoti, interpretuoti, tai, kas nauja, originalu, netikėta.

Modeliavimo metodaiskatinantys vaikų smalsumą, domėjimąsi, norą skaičiuoti ir matematikos metodus modeliuoti, imituoti ir analizuoti įvairių sistemų funkcionavimą, natūraliai ir pamatuotai įtraukia informacinių technologijų panaudojimą į visas ugdymo sritis.

Skatinimo-inicijavimo-motyvavimo metodai –  skatinantys vaikų aktyvumą remdamiesi tuo, ką jau žino ar mano žiną.

Pagalbos-paramos metodaipadedantys pažinti ir suprasti juos supančią aplinką, išmokti vienų ar kitų veiksmų.

Žodiniai metodai  –  suteikiantys galimybę perduoti informaciją.

Aiškinamieji metodaipadedantys vaikams išsiaiškinti ir suprasti jiems suprantama kalba, pateikiant konkrečius pavyzdžius naudojant vaizdines bei didaktines priemones. Aiškinama labai trumpai, ypač tiksliai, siekiama plėsti vaiko žodyną naujais, dar nežinomais terminais.

Pokalbio metodaiskatinantys vaikus diskutuoti įvairiais juos dominančiais klausimais.

Pasakojamieji metodai skatinantys vaikus pasakoti, paįvairinant piešiniais, nuotraukomis, knygelių paveikslėliais ir t.t.

Vaizdiniai metodai –  nukreipiantys į vaizdinių apie vaikus supančio pasaulio objektus ir reiškinius tikslinimą, išreikšti savo nuomonę.

Praktiniai metodai ugdymo proceso metų suteikiantys galimybę vaikams atlikti įvairiausi praktinius būdus, susipažinti su juos supančia aplinka.

Projektiniai metodai suteikiantys galimybę aktyviai veikti, priimti sprendimus, spręsti iškilusias problemas.

Aktyvieji metodai„Minčių lietus“, „Ryto ratas“, „Interviu“, stebėjimas, ekskursijos, išvykos, dialogas.

 

Ugdymo(si) technologijapasirinktos ugdymo filosofijos pagrindu sudaryta metodinių būdų sistema ugdymo(si) tikslams pasiekti.

  1. Ugdymosi skatinimas, sukuriant tinkamą aplinką:
  • pedagogas sukuria grupėje jaukias atskiras erdves vaikų veiklai;
  • skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai;
  • pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos į kitą;
  • taikomi vaikų dėmesio patraukimo žaislais ir priemonėmis būdai.

 

  1. Ugdymas pavyzdžiu:
  • pedagogas taiko įvairius vaiko dėmesio atkreipimo būdus;
  • pedagogas žaismingai, išraiškingai ką nors veikia vaikų akivaizdoje, vaikams patrauklu pamėginti daryti tą patį;
  • pedagogas pradeda kokią nors veiklą, vėliau ją savarankiškai tęsia vaikai;
  • pedagogas kaip vaikų žaidimų ar veiklos partneris kartu dainuoja, vaidina, dalyvauja projektuose;
  • pedagogas mimika, žodžiais, elgesiu, veiksmais modeliuoja tai, ką tikisi perduoti vaikams;
  • tėvai skatinami dalyvauti ugdymo procese, kad vaikas turėtų galimybę mokytis iš jų patirties.

 

  1. Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika:
  • pedagogas įtraukia vaikus į veiklą pasiūlydamas gerą idėją, temą, problemą, sumanumą, ką būtų galima daryti, tirti; skatina vaikus interpretuoti, kurti, atrasti, tačiau nereglamentuoti vaikų veiklos žingsnių;
  • pedagogas pastebi, gerbia, palaiko vaikų sumanymus, padeda juos išplėtoti, praturtinti;
  • priimami bendri sprendimai, susitarimai dėl veiklos, bendraujama, bendradarbiaujama;
  • užduodamas atvirus klausimus pedagogas netiesiogiai vadovauja vaikų ieškojimams, moko įveikti sunkumus, praturtina jų sumanymus.

 

  1. Spontaniškasis ugdymas:
  • pedagogas pritaria bet kokiai vaiko veiklai, ją gerbia, laiko vertinga patirtimi;
  • emociškai palaiko vaiko veiklą – pagiria, pasidžiaugia;
  • ugdymui panaudoja netikėtai susidariusias situacijas;
  • pasiūlo priemonių vaiko poreikiams ir interesams tenkinti.

 

  1. Terapinis ugdymas:
  • pedagogas taiko atsipalaidavimo būdus;
  • taiko individualias paramos būdus;
  • taiko pedagoginius džiaugsmo terapijos metodus;
  • taiko pedagoginius žaidimo, menų terapijos metodus;
  • padeda išmokti įveikti sunkumus, spręsti problemas;
  • taiko prevencinio ugdymo turinį ir metodus.

ŽAIDIMAS – VAIKO GYVENIMO IR UGDYMOSI BŪDAS

„Vaiko dvasinis gyvenimas turi vertę tik tada, kai vaikas pasineria į žaidimo, pasakos, muzikos, fantazijos, kūrybos pasaulį. Be viso šito jis – tarsi sudžiovintas žiedas.“ V. Suchomlinskis

Žaidimas – tai vaiko gyvenimo esmė, spontaniška veikla, kurios „nediktuoja“ suaugusieji, tyriausia ir dvasingiausia veikla, vaiko patirties atsiskleidimo priemonė, jausmų, poreikių, gabumų ir saviraiškos būdas, vaiko minčių, fantazijos, laimės atspindys, juoko, humoro, išradingumo, džiaugsmo, sveikatos šaltinis, kūrybinis eksperimentas su pačiu savimi.

Žaidimas – tai įnašas į pažinimo, kalbos, intelektinį, fizinį ir socialinį – emocinį vaiko ugdymą. Žaidimas – tai judrus realybės ir fantazijos mišinys. Vaiko vidiniam pasauliui, vaizduotei jame tenka daugiausia vietos.

Žaidimas – tai augančios asmenybės pagrindas, pradžia, be kurios nubūtų įmanomas specialesnis ir platesnis mokymasis mokykloje. Žaisdamas vaikas bręsta ir lavinasi, o tai būtina jo raidai. Žaidžiant įsijungia vaiko kūnas ir jutimai. Socialinė veikla susilieja su aktyviu mąstymu- kuriamomis sąvokomis, simboliais, ženklais. Žaisdamas vaikas pažįsta pasaulį ir mokosi improvizuoti. Žaidimas- tai priemonė, leidžianti vaikui išbandyti savo norus, pajusti savo kūno ir kalbos galią.

Žaidimas labai susijęs su sąmone. Vaikas kuria kalbinį pasaulį pagal jį supančią aplinką. Jie padeda išreikšti save, savo kūrybines jėgas, turtina vaiką nauja patirtimi, sukelia didelį džiaugsmą. Žaidimas atsiranda ten kur suteikiama laisvė rinktis, spręsti, laisvai eksperimentuoti, tyrinėti, fantazuoti. Žaidimas- vaiko gyvenimas, mokymasis būti žmogumi.

Žaisdamas vaikas kaip tik daug greičiau lavėja, žaidimai skatina jo sensorinę, motorinę, socialinę raidą, ugdo mąstymą, fantaziją, kūrybiškumą, iniciatyvą, savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Žaisdamas vaikas lavina pažinimo gebėjimus, suvokia, kas yra visuomenė, ir atranda savo vietą joje. Bendraudamas su kitais vaikais, jis ugdo socialinius įgūdžius. Jis sužino, kad yra taisyklės, ir išmoksta jas kurti, jis pradeda suvokti, ką reiškia teisingumas, padorumas, išmoksta bendrauti ir dalintis. Vaikas ugdo savigarbą, sėkmingais išbandydamas save įvairiuose situacijose, bendraudamas su kitais vaikais, tobulindamas savo asmenybę, fizines, intelektines ir socialines galimybes. Kiekvienas žaidimas turi atitikti vaikų amžių, atsižvelgiant į vaikų interesus, poreikius.

                       Vaikas žaisdamas:

  • laisvai save išreiškia;
  • lengviau pažįsta ir supranta jį supantį pasaulį;
  • mato ir vertina draugus, ieško savo vietos tarp bendraamžių, lygina save su jais, mokosi bendrauti ir bendradarbiauti;
  • džiaugiasi savo kūryba, atradimais, pergalėm;
  • geranoriškai paklusta žaidimo socialinėms taisyklėms, mokosi jų laikytis;
  • pajunta savo galias, išgyvena įvairias emocijas.

 

                     KŪRYBINIAI ŽAIDIMAI Gebėjimas parodyti savo išmonę, iniciatyvą, savarankiškumą, aktyvumą. Vaiko kūrybingumas žaidime pasireiškia laisvai įsirengiant aplinką konkrečiam žaidimui, pasirenkant žaidimo priemones. Pagal žaidimo pobūdį, žaidimo priemones, vaikų kūrybą kūrybiniai žaidimai skirstomi į vaidmeninius, draminius, režisūrinius, konstrukcinius.

                      Vaidmeniniai žaidimai. Gebėjimas prisiimti sau tam tikrą vaidmenį, įsijausti į vaizduotės sukurtą situaciją; skirti žaidimą nuo tikrovės; suprasti, kad žaidimas- netikras gyvenimas, žaidimą vaikas priima labai rimtai: įsijaučia į prisiimtą vaidmenį, nuoširdžiai išreikšdamas savo jausmus, mintis, požiūri į gyvenimą. Lavėja vaiko psichinės ir asmens savybės.

                     Draminiai žaidimai. Gebėjimas vaizduoti įvykius iš pasakų, apsakymų, eilėraščių, specialiai parašytų scenarijų, animacinių filmų ir kt. Gebėjimas perteikti idėjas, įvykius, personažų charakterius, sutarti; gebėjimas savo norus derinti su bendraamžių interesais.

 

                      SIUŽETINIAI ŽAIDIMAI – Gebėjimas vaizduoti viską, kuo vaikas pats gyvena, kas jam įdomu, aktualu, kas jį jaudina. Gebėjimas būti iniciatyviam, aktyviam, savarankiškam, apibendrinti ir pritaikyti gyvenimo patirtį.

                     

                      ŽAIDIMAI PAGAL TAISYKLES – Gebėjimas surasti žaidimo taisykles, jas taip gali kurti patys vaikai. Lavėja fiziškai bei protiškai, ugdo charakterį ir valią. Šie žaidimai skirstomi į didaktinius, judriuosius, tradicinius, kompiuterinius.

                      Didaktiniai žaidimai. Ugdo pažinimo įgūdžius, suteikia vaikams tam tikrų žinių, lavina protinius gebėjimus ir teigiamus charakterio bruožus, savarankiškai įveikia užduoties sprendimus.

                      Judrieji žaidimai. Labai vertingi bendram vaiko lavinimui. Ugdo pagrindinių judesių motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją, grūdina organizmą. Aktyvėja vaiko kūrybinis žaismingumas, tobulėja psichinė- fizinė bei moralinės savybės.

                      Tradiciniai žaidimai. Atitinka visapusišką vaiko asmenybės formavimą, yra svarbūs vaiko protinių, fizinių, dorovinių ir darbinių savybių ugdymui. Išryškėja vaiko organizaciniai gebėjimai, draugiškumas, aktualumas, atsiskleidžia tautinę savimonę, įtvirtina bendravimą per emocijas ir veiklą.

                      Kompiuteriniai žaidimai. Lavinamieji – lavina orientaciją, reakciją, suvokimą, patiria laimėjimo džiaugsmą. Vaikai mokosi mąstyti, lyginti, susipažįsta su spalvų atspalviais ir pan.

                      Kad žaidimas ateitų į vaiko gyvenimą ir jam teiktų malonumą labai svarbu stebėti žaidžiantį vaiką, leidžiant jam pačiam pasirinkti žaidimo formą, turinį, erdvę, neprimetant pedagogo valios. Geriausia žaisti su vaiku tada, kai jis pats pas jus ateina, tada žaidimas būna malonus ir įdomus, būdami jam svarbus kaip pagalbininkas, patarėjas.

5.3. UGDYMO PROGRAMOS TURINIO ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS

                 Ugdymo(si) turinio įgyvendinimui kuriama ir pritaikoma vaiko amžiui, poreikiams, galimybės atitinkanti įvairiapusė, saugi ir ugdanti aplinka: grupės erdvė, kitos patalpos, žaidimų, sporto aikštelės. Erdvės vaikų veiklai ir priemonės jai turėtų būti išdėstytos orientuojantis į vaikų interesus, savaime kylančius sumanymus, žadintų savaiminį perėjimą nuo vienos veiklos rūšies prie kitos.

                 Tad vienas iš aktualiausių uždavinių ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems pedagogams – suprasti vaikus, atpažinti jų poreikius, personalizuoti jų ugdymąsi, t. y. kurti kiekvieno vaiko individualumą atitinkančias ugdymo ir ugdymosi situacijas bei aplinkas.

Ugdydami  vaikus  turėtume  atsižvelgti  į „interneto amžiaus“ vaikų ypatumus tam, kad geriau pritaikytume ugdymo turinį vaikų poreikiams ir mokymosi stiliui:

  • Sudaryti galimybes pačiam vaikui susikurti, keisti, pertvarkyti aplinką. Vaikai skatinami įsirengti žaidimų vietas, pernešant žaislus ir daiktus iš vienos erdvės į kitą, savo kūrybiniais darbais papuošti aplinką, ugdymo įstaigos teritorijoje auginti ir tyrinėti daržoves, gėles.
  • Kurti vaikų ugdymosi situacijas, kupinas žaismės, nuotykių, atradimų. Vaikų grupė gali virsti parduotuve, mišku, vaikų kelione per Lietuvą, vaikai planšetiniu kompiuteriu ar skaitmeniniu fotoaparatu gali fotografuoti, filmuoti savo išvykas į gamtą, edukacinius centrus ir kt.
  • Kurti situacijas, kurios skatintų vaikus spręsti problemas, tyrinėti ir kritiškai mąstyti. Vaikai skatinami diskutuoti apie pamatytas realaus gyvenimo problemines situacijas, matytus filmus, skaitytas knygeles, kurti susitarimus dėl gyvenimo grupėje kartu, tyrinėti darželio teritorijos aplinką ir kt.
  • Skatinti vaikų veiklą grupelėmis. Kuriamos situacijos, kurios skatintų vaikus dalytis veiklos sumanymais, mintimis, mokantis susitarti, ką nors daryti drauge, padėti vienas kitam, kurti ir įgyvendinti bendrus projektus.
  • Sudaryti galimybes patiems vaikams ieškoti informacijos. Vaikai kviečiami ieškoti informacijos enciklopedijose, vaikų žodynuose ir kitose knygose, planšetiniuose kompiuteriuose, žiūrėdami ugdomuosius filmukus ir kt.
  • Sudaryti sąlygas žaisti su šiuolaikinio vaiko poreikius atitinkančiais žaislais. Šalia jau įprastų žaislų, tokių kaip mašinėlės, lėlės, minkšti žaislai, stalo žaidimai, dėlionės, ikimokyklinio ugdymo grupėse vaikai naudojasi kompiuteriais, fotoaparatais, interaktyviosiomis lentomis, ekranais, stalais, edukacinėmis grindimis, edukaciniais robotais, skaitmeninėmis knygomis, mobilia laboratorija ir kt.
  • Sudaryti vaikams galimybes internetinių pokalbių programa „Skype“ bendrauti su kitų Lietuvos miestų ar užsienio ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikais. Vaikai gali kalbėtis, kurti bendrus projektus, rodyti vieni kitiems savo kūrybinius ir kitus darbelius.

                     Ugdyme ypatingai svarbus emocinis klimatas grupėje. Kiekvienas vaikas mylimas, jaučia suaugusiųjų dėmesį ir paramą, išklausomas, paguodžiamas, jam padedama. Pedagogas padeda vaikui adaptuotis aplinkoje, priimti nuolat vykstančius aplinkos ir dienos ritmo pasikeitimus, ugdyti dar nežinomus pažinimo ir veiklos būdus.

                      Įgyvendinant ugdymo(si) turinį pedagogui labai svarbu ugdymo procesą organizuoti taip, kad jis būtų vaikams patrauklus, džiaugsmingas, skatinantis pažinimo motyvaciją, kūrybiškumą. Parenkamos tikslingos, veiksmingos, estetiškos, įvairios ugdymo(si) priemonės bei keičiamos pagal galimybę.

VAIKŲ DARŽELIO IR ŠEIMOS SĄVEIKA

                  Vienas svarbiausių siekių – užtikrinti sąveiką tarp auklėtojų, vaiko ir šeimos. Tėvai ir auklėtojai sukuria vaiko gyvenimo erdvę, o tai, ką jis patiria joje, suteikia jo vystymui(si) kryptį, lemia ugdymo kokybę.

               Lopšelio-darželio tikslas įtraukti tėvus į įstaigos gyvenimą, kad jie būtų ne svečiai, o jos gyvenimo dalyviai. Tėvų dalyvavimas įstaigos gyvenime lemia vaikų pasiekimus, motyvaciją, savivertę ir elgesį.

                      Ikimokyklinė įstaiga bendraudama su šeima siekia šių tikslų:

  • atskleisti šeimai vaiko gyvenimo darželyje ypatumus ir supažindinti su sąlygomis;
  • šviesti tėvus pedagogikos ir psichologijos klausimais;
  • susipažinti su šeimos gyvenimo būdu ir drauge ieškoti bendrų ugdomojo poveikio vaikui priemonių;
  • tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimas turi vadovautis principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaiku labui.

BENDRAVIMO SU ŠEIMA FORMOS

  1. Individualus bendravimas:
    • individualūs pokalbiai (auklėtoja pateikia žinių apie vaiką, jo vystymąsi, elgesį su bendraamžiais);
    • susirašinėjimas per elektroninį dienyną ,,Mūsų darželis“
    • susitikimai (prie kavos puodelio, kai reikia apsvarstyti iškilusias su vaiku problemas).
  2. Bendri tėvų, vaikų ir pedagogų renginiai:
  • sporto šventės, pramogos, sveikatos dienos (į renginius kviečiami ir buvę darželio ugdytiniai – pradinės mokyklos moksleiviai ir pedagogai);
  • šeimų šventės (kartą per metus rengiamos šeimos šventės į kurias kviečiami visi šeimos nariai);
  • etnografinės vakaronės (kartą per metus surengiamos šeimyninės vakaronės įvairia tematika);
  • projektų įgyvendinimas.
  1. Tėvų susirinkimai:
  • tėvų, vaiko ir pedagogo (aptariami vaiko pasiekimai, suteikiama galimybė vaikui pasisakyti, išreikšti savo nuomonę);
  • grupių susirinkimai (aptariamos grupės problemos, supažindinami su vaiku ugdymo programa, aptariami galimi variantai);
  • bendri darželio susirinkimai (tėvams, į jiems rūpimus klausimus, atsako specialistai: steigėjai, psichologai, logopedai, socialinis pedagogas, pradinės mokyklos mokytojai ir kt., svarstomi darželio bendruomenės reikalai, įvairių renginių, talkų organizavimas, vaikų maitinimas, inventoriaus įsigijimas, remonto ir kt. klausimai).
  1. Tėvų švietimas:
  • specialistų (logopedo, socialinio pedagogo, psichologo, meninio ugdymo mokytojo, kūno kultūros auklėtojo, direktoriaus pavaduotojo ugdymui) konsultacijos.
  • medžiaga tėvų lentoje ir el. dienyne (informacinė: sveikatos, pedagogine ir psichologine tema);
  • tėvų dalyvavimas audite (žodinė apklausa, anketos);
  • informacija lopšelio-darželio svetainėje: lentvariosilas.lt;
  • seminarų organizavimas.
  1. Tėvų komitetai:
  • grupės veiklos inicijavimas (grupių tėvų komitetai auklėtojos pirmieji pagalbininkai rengiant įvairius grupės renginius, šventes, tėvų susirinkimus);
  • jungiamasis tiltas su grupės tėvais (renkami tėvų atstovai iš kiekvienos grupės įvairiems įstaigos reikalams spręsti).
  1. Įstaigos taryba:
  • sutelkta bendruomenė (įstaigos valdymo funkcijoms, veiklai ir plėtrai);
  • projektų kūrimas (kuriami projektai, kuriuose tėvai yra dalyviai ir partneriai);
  • rėmėjų paieška;
  • bendravimas ir bendradarbiavimas su seniūnu, savivaldybe (iškilusias problemas, aplinkos tvarkymo, medžių pjovimo, pagalbos talku metu technika ir kt.).
  1. Sąlygų, vaikų veiklos pažinimui, tėvų lūkesčiai:
  • „Atvirų durų dienos“ (du kartus per metus spalio – balandžio mėn. tėvai (ir darželio nelankantys) kviečiami susipažinti su darželio aplinka, dienos ritmu, stebėti ir dalyvauti vaikų veikloje);
  • vaikų piešinių ir darbelių parodos (drabužinėse pastoviai veikia ir nuolat atnaujinamos vaikų darbelių parodos, tėvai gali susipažinti ir įvertinti savo vaiko pasiekimus), gražiausi darbai eksponuojami įstaigos (nuolat veikiančioje) parodoje;
  • dienynas, tai ,,Vaiko veiklos“, ,,Vaiko pasiekimai“, ,,Pasiekimų žingsneliai“ (tėvai gali susipažinti ir įvertinti savo vaiko daromą pažangą bei pasiekimus);
  • lūkesčių, poreikių tyrimas (tėvų apklausa: žodinė, anketinė).

                      Šeimos ir pedagogų kasdienis, nuoširdus bendradarbiavimas padeda sukurti vaiko ugdymuisi palankią aplinką. Dirbant sutartinai palaikomas tėvų ir auklėtojų autoritetas. 

5.4. UGDYMO(SI)  TURINYS

Ugdymo(si) turinys – kokias vertybines nuostatas, gebėjimus, žinias ir patirtį įgyja vaikas veikdamas, pažindamas bei kurdamas. Ugdymo turinys apima ugdytinas pasiekimų sritys. Visas kasdienis vaikų gyvenimas įstaigoje pripažįstamas kaip neatsiejama ugdymo turinio dalis. Jis turi būti pritaikytas vaikui, įdomus, turiningas, grindžiamas pozityviu bendravimu ir bendradarbiavimu, padedantis vaikui augti. Vaikas ugdosi bet kuriuo dienos metu – žaisdamas, dalyvaudamas ikimokyklinio ugdymo auklėtojo inicijuotoje ar organizuojamoje veikloje.

 

AUGAME ŽAISDAMI, BENDRAUDAMI, TYRINĖDAMI, KURDAMI

PROJEKTAI

Ugdymo projektų metodo esmė – tai aktyvi veikla, reali aplinka, problemų, sprendimas, įgyta patirtis. Projektų metodas sudaro prielaidas aktualizuoti ugdymo turinį, įvairius gyvenimo reiškinius įtraukti į ugdymo procesą, skatina ugdytinius formuoti savo pažiūras, atitinkančias gyvenimo realybę ir visuomenės reikalavimus.

                      Projektai ugdymo procesui turi ypatingos reikšmės. Jie pagyvina ugdymosi procesą ir padeda ugdyti savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas. Projektinėje veikloje ugdytiniai išsiugdo daug svarbių praktinių įgūdžių:

  • išmoksta savo veiklą derinti su draugų veikla;
  • įpranta siekti tikslo;
  • susiformuoja įgūdžius spręsti problemas;
  • išmoksta loginių operacijų: analizuoti, apibendrinti, daryti išvadas.

                Lopšelyje-darželyje nuolat vykdomi projektai, labiausiai atitinkantys ugdytinių poreikius ir ikimokyklinio ugdymo programos ,,Pažinimo takeliu“ tikslą ir uždavinius.

VI. IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) VERTINIMAS

Vaikų ugdymosi pasiekimų bei pažangos stebėjimas

Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, kiti pedagogai ir specialistai siekia  pažinti vaikus: tikslingai stebi, atpažįsta bei vertina, ką vaikas jau žino, supranta, geba, išsiaiškina vaiko patirtį ir tolesnį ugdymosi poreikius.

Ugdydami vaiką, siekiame, kad jis augtų orus, smalsus, bendraujantis, sveikas, kuriantis, sėkmingai besiugdantis. Vadovaujantis šiais ugdymo siekiais, ugdymosi pasiekimų sritys sąlygiškai jungiamos į 6 grupes. Pasiekimų grupė „sėkmingai besiugdantis“ vaikas jungia nuostatas ir gebėjimus, susijusius su visomis kitomis pasiekimų sritimis.

Pedagogai nustato, kuriame pasiekimų žingsnyje yra vaikas, palygindami jo kalbos, bendravimo, elgesio situacijas, kūrybos darbelius su pasiekimų žingsnių aprašymais. Pedagogai nustato vaiko pažangą vienoje, keliose ar visose 18 vaiko ugdymosi pasiekimų srityse, periodiškai stebėdami ir fiksuodami jo pasiekimus.

Vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių atpažinimas

                      Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, kiti pedagogai ir specialistai atkreipia dėmesį į vaiko pažintines veiklos, elgesio, judėjimo ir kitus ypatumus, dėl kurių jo ugdymasis skiriasi nuo bendraamžių. Ženklai, įspėjantys apie poreikį pritaikyti ugdymo procesą, pateikti po kiekvienos ugdymosi srities, padeda kryptingiau individualizuoti vaiko ugdymąsi ir (ar) konsultuotis su švietimo pagalbos specialistu (specialistais), prireikus nukreipti vaiką ugdymosi poreikiams įvertinti ir reikiamai pagalbai skirti.

                      Vaikų ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis Programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų (globėjų) lūkesčius. Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas grindžiamas vaiko gebėjimų, poreikių ir interesų pažinimu, parenkant ir taikant individualius ugdymo metodus, sukuriant tinkamą ugdymo ir ugdymosi aplinką, siekiant Programoje iškelto ugdymo tikslo.

                      Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos sąlygos ugdytis pagal jo gebėjimus ir galias, pedagogas kartu su kitais specialistais ir švietimo pagalbos specialistais, vaiko tėvais (globėjais) teikia reikiamą pagalbą, stiprindami vaiko motyvaciją mokytis, tobulėti, sumažinti arba įveikti ugdymo procese kylančius sunkumus. Jei, nepaisant suteiktų ir kryptingų vaiko ir ugdytojų pastangų, pažanga nepakankama, pedagogas kartu su kitais švietimo pagalbos specialistais, tėvais (globėjais), atsižvelgdamas į įstaigos Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų rekomendacijas, pritaiko ugdymo programą. Joje keliami tikslai ir formuluojami uždaviniai, atsižvelgiant į vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir jų lygį, vaiko interesus ir galimybes, tėvų (globėjų) lūkesčius, specialistų rekomendacijas, kurias pedagogas drauge su švietimo pagalbos specialistais įgyvendina.

                      Specialiųjų poreikių turinčių vaikų pažangos vertinimas atliekamas: I-sis vertinimas rudenį, tarpinis – žiemą, II-sis – pavasarį.

                      Vaikų daromos pažangos rezultatai pateikiami bendruomenei du kartus per metus (rudenį ir pavasarį). Pagal poreikį atliekamas tarpinis vertinimas. Įvertinimui naudojami vaiko raidos stebėjimo orientyrai, nurodyti ugdymo turinyje, visose ugdymosi srityse: ,,Gebėjimai“,  „Supratimas ir žinios“.

                       Vaiko ugdymosi rezultatų numatymas padeda:

  • pažvelgti į ugdymo procesą iš vaiko perspektyvos,
  • pažinti vaiką,
  • suprasti jo pasaulėvoką,
  • atpažinti gebėjimus,
  • matyti vaiką kaip pagrindinį ugdomosios sąveikos partnerį.

                     Pedagogai, atlikę vaiko stebėjimą, fiksuoja jo pasiekimus, atlieka pasiekimų žingsnius (diagramą). Medžiaga apie ikimokyklinuko daromą pažangą kaupiama el. dienyne „Vaiko veiklos“, ,,Vaiko pasiekimai“, ,,Pasiekimų žingsniai“.  Šiuose skyriuose aprašomi vaikų pasiekimai, pažanga, bendravimas su bendraamžiais. ,,Vaiko veiklos“  –  aprašoma ugdomoji vaiko veikla. ,,Vaiko pasiekimai“ – nuolat fiksuojami vaiko  pasiekimai. ,,Pasiekimų žingsniai“ – kurie rodo vaiko pažangą ir esminius gebėjimus, kurių link ,,žingsniuoja“ vaikas. Tėvai turi galimybę stebėti  vaiko ,,augimą“.

                        ,,Vaiko pasiekimų aprašas“:

  • vaikų kūrybiniai darbeliai;
  • nuotraukos;
  • vaiko pasiekimų aprašas;
  • vaiko mintys;
  • interviu su vaiku;
  • kontrolinis piešinys;
  • tėvų pastebėjimai;
  • individualių programų atliktos užduotys.

 

Vertinamosios išvados (įvertinimai) pateikiamos aprašomuoju būdu – trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra stipriosios vaiko pusės, kas jau pasiekta, kokių dar yra spragų ir kas siektina.

Ugdymo pritaikymas kiekvienam vaikui

,,Vaiko pasiekimų aprašas“  padeda:

  • gerinti ugdymo turinio prieinamumą kiekvienam vaikui,
  • individualizuoti ugdymo turinį, procesą, priemones,
  • siekti kryptingos maksimalios kiekvieno vaiko ugdymosi pažangos pagal jo galias.

Vaiko ugdymosi rezultatų kryptis

Vaikų pasiekimus jungiam į tris grupes:

  • Vaiko individualių galių plėtotė. Laukiamas rezultatas:

–– ugdytinis teigiamai save vertina;

–– yra atsakingas, patikimas;

–– yra iniciatyvus, kūrybingas;

–– renkasi saugų ir sveiką gyvenimo būdą;

–– siekia pozityvių rezultatų.

  • Vaiko santykių su kitais plėtotė. Laukiamas rezultatas:

–– ugdytinis yra bendraujantis ir bendradarbiaujantis;

–– konstruktyviai veikia siekdamas bendrų tikslų;

–– kuria ir palaiko gerus santykius su aplinkiniais.

  • Vaiko įgalinimas mokytis. Laukiamas rezultatas:

–– ugdytinis yra pasirengęs mokytis visą gyvenimą;

–– yra įgijęs būtiniausių kompetencijų;

–– kritiškai mąsto;

–– siekia žinių ir kūrybingai jas taiko spręsdamas problemas.

Vertinama ikimokyklinio ugdymo programos kokybė

 Vaikų ugdymosi rezultatų siekimas. Vaikų ugdymo strategija: ugdymo formos (projektai, edukacinės išvykos, grupiniai kūrybiniai darbai,

šeimų savaitės ir kt.), metodai ir būdai (ikimokyklinio ugdymo auklėtojas inicijuos vaikų veiklą, paskatins spontanišką vaikų veiklą ir kt.), ugdymosi aplinkos kūrimas (ugdymosi erdvės grupėje, įstaigoje, už įstaigos ribų; ugdymasis natūralioje ir virtualioje aplinkoje ir kt.).

Kadangi svarbiausias ikimokyklinio ugdymo tikslas yra brandinti vaiko asmenybę, tardamiesi su tėvais, apmąstę svarbiausias ugdomas vaiko savybes ir jos tampa programos struktūros pagrindu.

            Įgyvendinus programą, vaikai įgis naujų asmeninių ir socialinių gebėjimų: mokės pasirinkti veiklas, patys siūlys idėjas, pasitikės savimi ir savo jėgomis, mokės bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su suaugusiais. Jie gebės būti:

  • mąstytojais, gebės apgalvoti savo veiksmus ir susies įgytas žinias su naujomis;
  • sprendimų ieškotojais, kurs įvairius būdus kliūtims įveikti, o į sunkumus žvelgs kaip į galimybę padaryti atradimą;
  • išradingais, ugdysis įgūdžius ir ieškos priemonių pasidalinti savo stebėjimais bei mintimis;
  • klausytojais, išmoks sutelkti dėmesį ir būti aktyviais, jautriais klausytojais;
  • pranešėjais, įvairiai formuluos ir reikš savo mintis ir nuomones;
  • organizatoriais, patys planuos išmokimą ir bus atsakingi už savo sprendimus;
  • bendraujantis, išmoks bendradarbiauti ir ims paisyti kitų nuomonės;
  • draugiškais, išmoks pasitikėti bei rūpintis kitais ir patirs, kad ir jiems patiems to reikia.

                      Žaisdami ir gyvendami „čia ir dabar“ vaikai pasiruoš kitam socializacijos lygiui.

 

 Programos vertinimo metodai: apklausos (tėvų, pedagogų), stebėjimai (direktoriaus pavaduotojos ugdymui);

 Programos vertinimo dažnumas: vieną kartą metuose (gegužės mėn.);

  Programos vertinimo fiksavimas: anketos, priežiūros vertinimo pažymos;

  Programos vertinimo pateikimo formos: ataskaitos, diagramos, diskusijos su tėvais, pedagogais;

  Programos vertinimo rezultatų panaudojimas: programos tobulinimui, kokybiško ugdymo proceso siekiui, informacijai tėvams, bendruomenei;

  Programą vertina: bendruomenė.

PROJEKTINĖ VEIKLA

Ugdymo projektų metodo esmė – tai aktyvi veikla, reali aplinka, problemų, sprendimas, įgyta patirtis. Projektų metodas sudaro prielaidas aktualizuoti ugdymo turinį, įvairius gyvenimo reiškinius įtraukti į ugdymo procesą, skatina ugdytinius formuoti savo pažiūras, atitinkančias gyvenimo realybę ir visuomenės reikalavimus.

Projektai ugdymo procesui turi ypatingos reikšmės. Jie pagyvina ugdymosi procesą ir padeda ugdyti savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas. Projektinėje veikloje ugdytiniai išsiugdo daug svarbių praktinių įgūdžių:

  • išmoksta savo veiklą derinti su draugų veikla;
  • įpranta siekti tikslo;
  • susiformuoja įgūdžius spręsti problemas;
  • išmoksta loginių operacijų: analizuoti, apibendrinti, daryti išvadas.

 

TARPTAUTINIS PROJEKTAS ERASMUS+ ,,EDUKACINIAI VAIZDO ŽAIDIMAI“ KURĮ REMIA

,,UNIVERSITETAS DE V4T STRATEGINĘ PARTNERYSTĘ

Projektinę veiklą vykdo ,,Žemuogiukų“, ,,Skruzdėliukų“ ir ,,Voveryčių“ grupių bendruomenė.

Projekto vadovas: direktorė I. Nižauskienė

Projekto kuruojantis vadovas: direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė.

Ugdymo situacija. Nepaisant didelio pedagogų susidomėjimo taikyti inovatyvius, informacinėmis technologijomis (IT) grįstus, mokymo metodus, daugelis mokytojų vis dar nesijaučia turintys pakankamai skaitmeninio raštingumo žinių ar sugebėjimų mokymo procese efektyviai taikyti IT grįstus sprendimus.

Šiame projekte vaizdo žaidimai ir taikomosios programos (En, Apps) yra išskiriami kaip du technologiškai vertingi dalykai, kurie šiuo metu didžiausias atskirtis tarp egzistuojančios ir potencialios mokomosios pridėtinės vertės ir tai vis dar lieka iššūkiu pedagogams juos taikyti mokymo procese.

Tikslas. Keistis patirtimi projekto metu ir po jo, platinti informaciją apie vykdomą projektą, išnaudojant projekto rezultatus įstaigos veikloje.

Uždaviniai:

  • Plėsti savo akiratį ir gilinti žinias apie edukacinius vaizdo žaidimus.
  • Vystyti savo įgūdžius ir sekti edukacinių vaizdo žaidimų ir programėlių evoliuciją bei greitai pritaikyti ir efektyviai išnaudoti jų edukacinį potencialą mokyme.
  • Turėti prieigą prie vaizdo žaidimų ir programėlių, skirtų naudoti edukaciniame kontekste, metodologinių, pedagoginių ir įgūdžių įsivertinimo resursų.

 

RESPUBLIKINIS IKIMOKYKLINIŲ UGDYMO ĮSTAIGŲ PREVENCINIS PROJEKTAS

„ŽAIDIMAI MOKO“

Projektinę veiklą vykdo darželio bendruomenė.

Projekto vadovai: L. Chmeliauskienė, R. Vadoklienė

Projekto kuruojantis vadovas: direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Esant specialiųjų ugdymosi poreikių sutrikimams, ugdytiniai prastai atrenka esmines detales, sunkiai orientuojasi grupėje, popieriaus lape, patiria sunkumų sudarant objektų eiles pagal dydį, nustatant kūno judėjimo kryptį (pirmyn, atgal ir kt.) ir judėjimo kryptį daiktų atžvilgiu (stalo kairėje ir pan.) ir pan.

Norint išvengti sunkumų, rengiantis mokyklai, reikalinga stimuliuoti pažinimo procesų raidą specialiomis užduotimis, kurios gali būti integruojamos į bet kokią vaikų veiklą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje.

Tikslas.Specialiųjų užduočių ir žaidimų pagalba lavinti vaiko erdvės, regimąjį suvokimą, tikslinti ir tobulinti smulkiuosius (riešo, rankų pirštų) judesius.

Uždaviniai:

  • Plėsti erdvės sąvokas.
  • Lavinti regimąjį suvokimą, vizualinius procesus (gebėjimą atpažinti, skirti, įsiminti matomus vaizdus), smulkiąją motoriką.
  • Gausinti žodyną, tikslinti gramatinę kalbos sandarą.
  • Skatinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas įvairinti ugdymo procesą, siekiant geresnės ugdymo kokybės.

 

NACIONALINIS PROJEKTAS ,,SVEIKATIADA“

Projektinę veiklą vykdo darželio bendruomenė.

Projekto vadovai: R. Vadoklienė, R. Šlikienė, M. Borisenkova.

Projekto kuruojantis vadovas: direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. ,,Sveikatiada“  vadovaujasi šūkiu – sveikai gyventi yra smagu! Tai bendra valstybinių institucijų, socialiai atsakingo verslo bei nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, kuria siekiama formuoti sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo įgūdžiais pagrįstą kultūrą mokyklos bendruomenėje. Išskirtinis dėmesys šiame projekte skiriamas ugdyti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžius vaikams patraukliomis priemonėmis: žaidynėmis, viktorinomis, konkursais, mankštomis, šokiais bei kita netradicine interaktyvia veikla.

Tikslas. Ugdyti vaikų ir jų šeimų sveiką gyvenseną.

Uždaviniai:

  • Organizuoti masines mankštas, šokius, pusryčių fiestas, vaisių ir daržovių mitingus, žinių olimpiadas, konkursus.
  • Renginių metu skatinti vaikus ne tik smagiai leisti laiką, bet ir sužinoti aktualios ir naudingos informacijos apie sveikatingumą.
  • Inicijuoti ir įgyvendinti ,,Sveikatiados“ komandos sukurtą siūlymų ir idėjų paketą.

 

MUZIKINIO UGDYMO INTEGRACINĖS VEIKLOS PROJEKTAS

,,PAŽINK SAVO JAUSMUS – SUPRASK SAVE“

Projektinę veiklą vykdo meninio ugdymo mokytoja metodininkė I. Okuškienė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė D. Simanavičienė ir ,,Boružėlių“ grupės bendruomenė.

Kuruojantis vadovas: direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Suprasti savo jausmus ir kalbėti apie juos – nelengva. Tačiau jei to mokysimės nuo mažų dienų, vaikas gebės suprasti, įvardinti ir valdyti savo jausmus.

Muzika turi ypatumą jausmų ugdyme: išryškina vaiko jautrumą, veikia vaizduotę, jausmus, emocijas, net ir elgesį.

Tikslas. Padėti vaikams išmokti suvokti, atpažinti, įvardyti ir valdyti savo jausmus ir emocijas.

Uždaviniai:

  • Mokytis atpažinti savo ir kitų jausmus.
  • Atrasti tinkamus žodžius ir būdus, skirtus išreikšti jausmus.
  • Išbandyti būdus, kurie padeda nurimti.
  • Gerinti įvairius socialinius įgūdžius susijusius su konfliktų sprendimu.
  • Muzikos, žaidimų ir pokalbių pagalba puikiai leisti laiką.

 

,,SKRUZDĖLIUKŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS ,,BŪK ATSARGUS – ŠITO MOKYK IR DRAUGUS!“

Projektinę veiklą vykdo auklėtoja metodininkė I.  Kraičinska.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Vaikų aktyvumas ir žingeidumas skatina susimąstyti apie savisaugos įgūdžių įtvirtinimą. Tinkamai naudojamos buitinės chemijos priemonės ar elektros prietaisai beveik nekenksmingi žmonių sveikatai, tačiau netinkamai naudojami gali sukelti alergiją, apsinuodijimus, sužeisti ar  užteršti aplinką. Žaidimai gatvėje, prie vandens telkinių kelia ne mažiau rimtesnius pavojus žmogaus saugumui ir sveikatai.  Svarbu, kad vaikai gebėtų pasinaudoti savo turimomis žinioms, kaip tinkamai naudotis saugumą didinančiomis priemonėmis  ir  kur kreiptis atsitikus nelaimei.

Tikslas. Ugdyti savisaugos jausmą – būti atsakingiems ir atsargiems namuose, gatvėje, gamtoje, siekiant išvengti susižalojimų ir traumų.

Uždaviniai:

  • Domėtis kas yra pavojai, samprotauti apie netinkamo elgesio pasekmes.
  • Gebėti paaiškinti, kada ir kokiu telefono numeriu reikia skambinti pagalbos telefonais ir kokią informaciją pateikti.
  • Padėti vaikui atpažinti pavojus buityje ir įgusti jų išvengti.
  • Ekskursijų metu, važinėjantis dviračiu išbandys ir pratinsis nuolat naudotis saugumą didinančias priemones (atšvaitas, saugos diržai, šalmas, kėdutė).
  • Aptarti su suaugusiuoju, kaip ženklo reikšmė susijusi su spalva ir forma. Susipažinti su pėsčiųjų kelio ženklais.
  • Tyrinėti žemėlapį išsiaiškinti, kokie yra vandens telkiniai Lietuvoje, įsiminti saugaus elgesio prie vandens ir vandenyje taisykles.
  • Organizuoti edukacines išvykas į saugaus eismo klasę, gaisrinę.
  • Įtraukti šeimos narius į projektinę veiklą aiškinantis apie gatvėje, gamtoje ir namų aplinkoje tykančius pavojus.

 

,,BORUŽĖLIŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS  „SKAIČIUOJU, MATUOJU, MĄSTAU“

Projektinę veiklą vykdo  auklėtoja metodininkė D. Simanavičienė.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymosi situacija. Kiekvienas vaikas yra smalsus ir aktyvus, nori pažinti supančią aplinką ir kurti joje, nori bandyti, tyrinėti ir suprasti  pasaulį tik jam priimtinais būdais. Matematika apima visas priešmokyklinio amžiaus vaiko veiklos sritis. Matematinės sąvokos turėtų būti vartojamos nuolat, atliekant kasdienius darbus, planuojant, skaičiuojant. Vaikų, kurių matematiniai gebėjimai specialiai ugdomi, matematinio mąstymo rezultatai yra gerokai geresni. Paprastesnių matematinių vaizdinių šaltinis gali būti artima vaiko aplinka, kurioje jis veikia ir kurią gerai pažįsta.

Todėl kilo idėja  ieškoti būdų,  kaip vaikui atskleisti skaičių ir aritmetikos ryšį su realybe, kad matematika jam taptų įdomi ir ugdytų gebėjimą mąstyti.

Tikslas. Gilinti vaiko  matematines  žinias ir loginį mąstymą, skatinti vaiko aktyvumą, padėti  jam  pamatyti reiškinių sąsajas, rodyti pagarbą vaiko keliamoms prielaidoms.

Uždaviniai:

  • Padėti vaikams suprasti, kad matematika yra labai įdomi ir reikalinga.
  • Kartu atrasti kūrybą žadinančių ir saviraišką plėtojančių užduočių, išbandyti savo kūrybines galias.
  • Įtvirtinti matematines žinias  atliekant logines užduotis, improvizuojant.
  • Padėti suvokti, kuo skiriasi skaičiavimas ir rezultatas.
  • Stiprinti šeimos ir ugdymo įstaigos sąveiką.

 

,,EŽIUKŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS ,,EURO PINIGINĖ“

Projektinę veiklą vykdo auklėtoja metodininkė D.  Dmitrijevskaja.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Vaikai puikiai žino, kad pinigus naudojame kam nors pirkti. Projekto metu nagrinės finansinio raštingumo sąvokas, sužinos pinigų vertę, tyrinės, ką tai reiškia išleisti, taupyti, dalintis. Naudojantis visomis sąvokomis ir įgūdžiais, vaikai įsteigs pagrindinę įmonę – turgų ar parodą.

Tikslas. Ugdyti finansinio raštingumo sąvokas, suvokti pinigų vertę.

Uždaviniai:

  • Aiškinti, kam reikalingi pinigai, susipažinti su naujomis sąvokomis: „moneta“, „banknotas“, „bankas“, „bankomatas“ ir kt.
  • Tobulinti matematinius, skaičiavimo įgūdžius.
  • Aiškinti, kad skirtingos kupiūros turi skirtingą vertę.
  • Kurti aplinką, skatinančią, žadinančią, aktyvinančią savaiminį vaikų „mokymąsi“.
  • Skatinanti  mąstyti, įvairiais būdais (jutimais, bandymais, mąstymu, eksperimentais) tyrinėti  aplinką, rinkti  rūpimą informaciją.
  • Ugdyti  vaiko savirealizacijos, savigarbos,  didžiavimosi savimi, savo gebėjimais jausmą.
  • Mokytis atskirti poreikius nuo norų.

 

,,BITUČIŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS ,,NUO RAIDŽIŲ PRIE ŽODŽIŲ“

Projektinę veiklą vykdo vyresnioji auklėtoja A. Svirnelienė.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Vaikams augant, palaipsniui tobulėja jų gebėjimai suvokti kalbą, suprasti simbolių, žodžių reikšmes. Sakytinė ir rašytinė kalba penkiamečių yra labai reikšminga kasdieniam vaiko gyvenimui, nes kasdienėje vaikų veikloje vienu metu plėtojasi kelios tarpusavyje susijusios kompetencijos.  Vaikai, kurių gera kalbinė kompetencija, geba bendrauti su kitais, žaisti, draugauti, kurti, išreikšti save, mokytis.

Išlavinta kalba yra vienas svarbiausių vaiko asmenybės ir brandos požymių. Didelė dalis vaikų domisi sakytiniu ir rašytiniu tekstu, tačiau atlikus vaikų pažangos vertinimą, pastebėta, jog šiai ugdymo sričiai dar reikėtų skirti daugiau dėmesio, dėl to šiais ugdymo metais kartu su vaikais nutarėme atrasti nuostabų ženklų ir prasmių mus supančioje aplinkoje.

Tikslas. Stiprinti vaikų sakytinės ir rašytinės kalbos įgūdžius, pažinti ir įsiminti raides per žaidimą, kūrybinę veiklą.

Uždaviniai:

  • Skatinti vaikų norą bendrauti ir bendradarbiauti, dalintis savo nuomonėmis.
  • Gebėti suprasti kitus, išreikšti save, sukaupti dėmesį.
  • Domėtis knygomis, kitais rašytiniais šaltiniais.
  • Suprasti sakytinę ir rašytinę informaciją, ja naudotis ir suprasti jos praktinę naudą.
  • Pažinti abėcėlės raides.
  • Išgirsti pirmą ir paskutinį žodžio garsą.
  • Pajausti skaitymo ir rašymo džiaugsmą.

 

,,GENELIŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS ,,PO GIMTINĖS DANGUM“

Projektinę veiklą vykdo vyresnioji auklėtoja D. Masionienė.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Dažnai mintimis grįžtame į tas vietas, kur vaikystė krykštė. Iš atminties skrynelės ištraukiame dainas, pasakas, tėvų pasakojimus apie mūsų tėviškės žemę, dangų, papročius, kalbą. Liaudies kūryba būtina mūsų tautos dvasiniam ir net fiziniam sveikatingumui. Ja tiesiami keliai į senolių patirtį, tautos kultūrines tradicijas, sukaupiamos jėgos ir savybės, reikalingos ateities darbams, įtvirtinant tautos gyvastį. Etnine kultūra savaimingai ir lengvai ugdomas kūrybiškumas, dorovinės normos, lavinamas grožio pojūtis ir vaizduotė, pagarba gamtai ir gyvybei.

Kad vaikai geriau suprastų ir išmoktų įvertinti, kokie yra svarbūs žmogų, tautą ir valstybę siejantys dalykai: gimtoji žemė, tėviškės padangė, namai, tradicijos, papročiai – tai nusprendėme vykdyti projektinę veiklą. Įgyvendinant ikimokyklinio ugdymo programos principus, gaivinamos ir puoselėjamos tradicinės kultūros vertybės, siekiama ugdyti būsimąjį tautos kultūros saugotoją ir kūrėją.

Tikslas. Ugdyti vaiko norą pažinti ir perimti tautos kultūrą, remiantis tautos tradicijomis, skatinti ir puoselėti vaiko kalbą, kūrybinę saviraišką.

Uždaviniai:

  • Skatinti vaiką ugdytis tautinę savimonę, gerbti etninę kultūrą.
  • Kurti žaidybines situacijas skatinančias vaiką panaudoti savo mokėjimus ir įgūdžius.
  • Žaisti ir dainuoti liaudies dainas ir ratelius.
  • Ugdyti vaikų savarankiškos veiklos bei grupinio bendradarbiavimo gebėjimus.
  • Lavintis kūrybiškumą, saviraišką, emocinę raišką, taisyklingą kalbą.
  • Įtraukti šeimos narius į bendrą veiklą, dalyvaujant projektinėje veikloje.

 

,,VOVERYČIŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS  “MAGIŠKOJI STEAM LABORATORIJA”

Projektinę veiklą vykdo auklėtoja metodininkė R. Vladimirenko.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Nuo pat pirmųjų dienų vaikas tyrinėja jį supantį pasaulį. Vaikui tai nauja, nepažinta erdvė, kurioje viskas vilioja, domina, o gal kartais ir baugina. Ikimokykliniame amžiuje vaikai ypatingai smalsūs: noriai tyrinėja, kasdien išbando naujus, jiems nežinomus dalykus, stebi, eksperimentuoja, todėl didelis dėmesys skiriamas aplinkai, kuri skatintų vaiką veikti.

STEAM  –  tai  gamtos  mokslai,  technologijos,  inžinerija,  menai  ir  matematika.  Kiekviena iš šių penkių sričių reikalauja susieti ir pritaikyti žinias sprendžiant tam tikras problemas. Tyrinėjimas ir eksperimentavimas žadina įgimtą ikimokyklinio amžiaus vaikų norą ir smalsumą tirti aplinką, kelia jiems naujus iššūkius. STEAM ugdymas skatina vaiką išsiaiškinti, kaip kurti naujus dalykus ar perkurti jau esamus, ieškoti netradicinių veikimo būdų, mąstyti individualiai ir inovatyviai. STEAM idėjų taikymas leidžia vaikui pamatyti pasaulį  kaip  nesibaigiančių  galimybių  šaltinį.  Aktyviai  veikdami  vaikai  suvokia  realius pasaulio ryšius, mokosi, kaip kas veikia, nes nėra vieno teisingo atsakymo, yra tik bandymų keliu  rastas  sprendimas.  STEAM  veikla  yra  interaktyvi  ir  pagrįsta  tyrinėjimais,  ji  teikia besimokantiems vaikams daug kartų didesnes galimybes aktyviai įsitraukti.

Taikant STEAM metodą vaikai skatinami eksperimentuoti, pasitelkti vaizduotę, papildant estetikos, jutiminio ir emocinio patyrimo aspektus. Vaikai nori sužinoti, išmokti, suprasti, kas vyksta aplinkui. Tyrinėdami atidžiai stebi, klausosi, liečia, domisi.

Tikslas. Kūrybiškai, aktyviai veikiant su turimomis inovatyviomis priemonėmis siekti nuosekliai ir sistemingai įgyvendinti  STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos) idėjas kasdieninėje ugdymo(si) praktikoje.

Uždaviniai:

  • Įtraukti vaikus į aktyvią STEAM veiklą.
  • Ugdyti ir skatinti pažintinę raidą tikrovės reiškinių pažinimą techninį mąstymą, kūrybiškumą, iniciatyvumą,  bendravimą ir bendradarbiavimą.
  • Išradingai naudojant inovatyvias technologijas, įsisavinti dar nežinomus dalykus, plėtoti žodyną, klausinėti, domėtis, spręsti kilusias problemas.
  • Supažindinti vaikus su įvairiais vizualinės raiškos būdais, metodais, priemonėmis, ugdyti kūrybiškumą.

 

,,ŽEMUOGIUKŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS ,,SMALSUČIŲ KELIONĖ Į ŠVAROS IR TVARKOS KARALYSTĘ“

Projektinę veiklą vykdo vyresnioji auklėtoja V. Sventkauskienė.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Vaikas įgijęs asmens higienos įgūdžių pradmenis tampa mažiau priklausomas nuo suaugusio, savarankiški, pradeda suvokti save ir savo galimybes, labiau pasitiki savimi.

Tikslas. Suteikti elementarių žinių vaikams apie kūno priežiūrą, ugdyti savitvarkos ir savitarnos įgūdžius.

Uždaviniai:

  • Kurti žaidybines situacijas skatinančias vaiką panaudoti savo mokėjimus ir įgūdžius.
  • Mokyti asmens higienos įgūdžių.
  • Aiškinti apie švaros ir tvarkos svarbą.
  • Formuoti vaikų savarankiškumo įgūdžius.
  • Žaisti žaidimus imituojant rengimosi veiksmus.
  • Aiškinti, kaip ir kodėl reikia tausoti, tinkamai dėvėti, prižiūrėti drabužius ir avalynę.

 

,,DRUGELIŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS ,,GERUMO SPINDULĖLIS“

Projektinę veiklą vykdo vyresnioji auklėtoja I. Šartnerienė.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. ,,Sakoma, kad draugai – didžiausias žmogaus turtas, tačiau reikia mokėti juos saugoti, puoselėti. To mokytis geriausia pradėti dar vaikystėje. ” Tikra draugystė atsiranda tada, kai drauge gera tylėti.

Tikimės, kad šis projektas padės vaikams sukurti gražius bendravimo tarpusavyje ir su suaugusiais pamatus. Skatins ugdytinius spręsti taikiai iškilusias problemas, nenaudojant fizinės jėgos. Vaikai supras, kaip svarbu turėti draugą, kaip reikia elgtis norint susidraugauti, kaip saugoti draugystę, kuo galima pradžiuginti savo draugą, ir kaip smagu pasakyti „Aš turiu draugą!” Vaikai įgys pagarbos artimui, įpras žaisti ir dirbti bendruose veiklose.

Tikslas.Gerinti ugdytinių socialinę, emocinę sveikatą ir gerovę, siekiant pagarbių ir draugiškų tarpusavio santykių.

Uždaviniai:

  • Ugdyti vaikų gebėjimą suvokti ir vertinti save.
  • Diegti norą draugauti, susirasti draugus ir padėti jiems.
  • Ugdyti pozityvius vaikų bendravimo ir problemų sprendimų gebėjimus.

 

„ŽIOGELIŲ“ GRUPĖS  PROJEKTAS „GAMTOS TAKELIU KELIAUJAME KARTU“

Projektinę veiklą vykdo auklėtojos D. Žukauskienė, J. Šliagov.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija.Vaikai mažai domisi aplinka, gamtos reiškiniais, pastebėję pokyčius artimiausioje aplinkoje tampa neramūs.  Todėl labai svarbu laiku padėti vaikams pažinti aplinką. Bendradarbiaudama su tėveliais  siūlysiu veiklą įvairiomis oro sąlygomis, kad galėtume pažinti gamtą su ją žaisdami. Vadovausimės  požiūriu  ,,Nėra blogo oro –  yra netinkama apranga“.

Tikslas.Ugdyti gamtos pažinimo, kūrybiškumo, sveikos gyvensenos ir bendravimo įgūdžius keliaujant metų laikais.

Uždaviniai:

  • Aiškintis, smalsauti, skatinti domėtis viskuo, kas vyksta aplinkui.
  • Suteikti džiaugsmo ir atradimo jausmą veiklose įvairiomis oro sąlygomis.
  • Stebėti ir apibūdinti gyvosios ir negyvosios gamtos objektų savybes ir bruožus.
  • Kūrybiškai naudoti įvairią gamtinę medžiagą.
  • Stebėti ir fiksuoti ąžuolo ir eglės pokyčius įvairiais metų laikais.
  • Aptarti, kaip reikia saugoti gamtą.
  • Suorganizuoti viktorina “TAIP- NE“

 

,,PELĖDŽIUKŲ“ GRUPĖS PROJEKTAS „ŠVAROS KIŠKUTIS“

Projektinę veiklą vykdo auklėtoja K. Vaikovskaja, J. Šliagova.

Kuruojantis vadovas:  direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymo situacija. Pastebėta, jog vaikai  neturi kasdienių gyvenimiškų įgūdžių. Dauguma nemoka plauti rankų, neįvardina, bei neatpažįsta švaros priemonių. Dauguma vaikų nemoka pūsti nosytės ir tekančią nosytę bando valytis į rankovę. Rengiantis ir nusirenginėjant į lauką, einant pietų miego drabužėlius dauguma vaikų nesutvarko. Todėl nusprendėme kartu su vaikučiais vykdyti grupės projektą.

Tikslas. Formuoti švaros ir tvarkos įgūdžius.

Uždaviniai:

  • Aiškinti apie asmens higienos įgūdžių svarbą.
  • Formuoti rankučių plovimo įgūdžius.
  • Aiškinti apie tvarkingumą, tvarkos reikalingumą.
  • Skatinti tvarkingo valgymo, tvarkingo drabužių pakabinimo įgūdžius.
  • Įtraukti tėvus į ugdomąjį procesą.

 

,,NYKŠTUKŲ“ IR ,,KIŠKUČIŲ“ GRUPIŲ  PROJEKTAS  ,,MANO DIENA DARŽELYJE SU ŠYPSENA”

Projektinę veiklą vykdo auklėtojos E. Repšienė, B. Račkauskienė.

Kuruojantis vadovas: direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Marcinkienė

Ugdymosi situacija. Vaikai atėję iš namų dar adaptuojasi, nežaidžia su žaislais, siužetinių bei judrių žaidimų. Dauguma jų nesavarankiški, neturi higienos įgūdžių, todėl nusprendėme vykdyti projektą, kuris ugdys vaikų kasdienius įgūdžius.

Tikslas. Formuoti kasdieninius gyvenimo įgūdžius.

Uždaviniai:

  • Sudaryti sąlygas ugdytis asmens higienos įgūdžius.
  • Skatinti savarankiškumo, aplinkos tvarkos palaikymo įgūdžius.
  • Tobulinti saugaus elgesio įgūdžius.
  • Suteikti teigiamų emocijų.