VAIKŲ KALBĖJIMO IR KALBOS RAIDA 3-4 METAIS 
Kalbos supratimas. Tyrimų duomenys rodo, kad iki 42 mėn. vaikai supranta apie 4200 žodžių, o nuo 48 mėn.- iki 5600 žodžių. Supranta daugumą dažniau vartojamų antonimų, daiktų savybes apibūdinančių sąvokų (pvz., sunkus-lengvas, pilnas-tuščias), prielinksnius už-prieš, aplink ir kt. Sulaukę ketverių metų, supranta ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtus grožinės literatūros kūrinius, pasakas.
Ekspresyvioji kalba. Ketvirtaisiais gyvenimometais vaikų aktyviajame žodyne yra apie 900-1000 žodžių. Jie pradeda kalbėti ilgesniais ir sudėtingesniais sakiniais, vartodami jungtukus ir, nes, todėl. Dauguma sakinių išreiškia aiškią ir užbaigtą mintį. Vidutiniškai sakinius sudaro 4-5 žodžiai. Mergaičių vidutinio pasakymo ilgio raida nuoseklesnė nei berniukų. Dominuoja daiktavardžiai, veiksmažodžiai ir įvardžiai. Ketverių metų vaikai jau vartoja 3-4 skiemenų ir ilgesnius žodžius, nors ištaria ne visada tiksliai, ypač ilgesnius žodžius, pavyzdžiui: televizolius(=televizorius),kalainiukai(=kailinukai).Vartoja žodžiais kaip, kodėl, kur prasidedančius klausimus. Moka pasakyti savo vadą, pavadinti daugumą aplinkos daiktų. Geba sieti įvykius ir papasakoti apie savo veiklą laikydamiesi nuoseklumo. Nuo 48 mėn. gali išmokti padeklamuoti trumpą eilėraštuką ar padainuoti. Vartoja įvardžius jie, mes, aš pats, daiktavardžių daugiskaitą. Ketvirtieji metai vadinami žodžių kūrybos metais. Šiame amžiuje vaikus domina žodžio forma, todėl pritaikydami žodžių darybos taisykles jie sukuria naujų žodžių. Pavyzdžiui,3 metų mergaitė vietoje žodžio kirvis sako kapoklis, vietoj sparneliai-plasneliai ir t.t. kiekvieno vaiko kalbos raidą lemia daugybė individualių ir aplinkos veiksnių, todėl kiekvienu atveju gramatinės sistemos formavimasis skiriasi. Girdėdamas vis naujus, įvairios prasmės žodžius, vaikas pradeda juos vartoti savo kalboje ir savi-sukurti žodžiai tampa nebereikalingi. Ketverių metų vaiko kalba gramatiškai gana taisyklinga. Tinkamai vartojami skaičiai, linksniai, žodžiai sakinyje derinami pagal gimtajai kalbai būdingas taisykles. Intensyviai plėtojasi rišlioji kalba. Vaikams dažnai sunku papasakoti savo įspūdžius ar buvusius įvykius, todėl sakinio pradžioje jie vartoja jungtukus ir, o, keletą kartų pakartoja tą patį žodį ar sustoja sakinio viduryje, negalėdami greitai prisiminti reikalingo žodžio.
Garsų tarimas. Mažėja garsų tarimo klaidų, tačiau katrais sudėtingesnių garsų (š, ž, č, dž, r) tarimo mokymasis šiek tik užsitęsia. Tai lemia nepakankamai išlavėję artikuliaciniai judesiai ir negebėjimas skirti panašiai skambančių garsų. Toks garsų ir jų junginių praleidimas, pridėjimas, sukeitimas vietomis laikomas natūraliu reiškinių iki 4-5 metų.
Kalbos pragmatika. Tobulėja bendravimo su nepažįstamais įgūdžiai. Vaikas bendraudamas su bendraamžiais lengvai pereina nuo pokalbio su savimi prie pokalbio su pašnekovu. Vaikai aktyviai žaidžia vaidmeninius žaidimus, atlieka skirtingus vaidmenis, gali greitai pereiti nuo vieno kalbėjimo būdo prie kito. Kalba tampa svarbi vaikui žaidžiant.
Pagal V. Makauskienė, R. Ivoškuvienė (2022), kalbejimo, Kalbos ir komunikacijos sutrikimai: logopedijos vadovėlis. Kaunas