Ugdymas

• Įstaigos ikimokyklinio ugdymo programa „Pažinimo takeliu“. Programa skirta 2-5/6 metų vaikams.
• Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa – priešmokyklinio ugdymo grupei.
• Jaunoji Europa „Zipio draugai“ programa.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas.

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

,,PAŽINIMO TAKELIU“

 

 

TURINYS

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS TEIKĖJAS

– LENTVARIO LOPŠELIS-DARŽELIS „ŠILAS“

 

                      Lentvario lopšelis–darželis „Šilas“ priklauso neformaliojo švietimo mokyklų grupei ir priskiriamas ikimokyklinio ugdymo tipui. Įstaigos adresas: Gėlių g. 2a, LT- 25114, Lentvaris, Trakų rajonas, tel. 8 528 28992, el. paštas: silasdarzelis@gmail.com

Lopšelis-darželis savo veiklą grindžia Vaiko teisių konvencija, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo Ministerijos norminiais aktais, Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Savivaldybės administracijos Kultūros ir Švietimo skyriaus vedėjo įsakymais, įstaigos nuostatais ir kitais lopšelio-darželio dokumentais. Lopšelio-darželio steigėjas – Trakų rajono savivaldybės taryba. Lopšelio-darželio veiklą koordinuoja Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.

                    Lopšelis-darželis „Šilas“ savo veiklos patirtimi ir pasiekimais dalijasi su šalies ir Trakų rajono ikimokyklinėmis įstaigomis (metodinės dienos, atviros veiklos, bendri projektai). Lopšelis-darželis asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ narys, pripažintas sveikatą stiprinančia mokykla.

Apdovanotas diplomais ,,Lietuvos geriausias vaikų darželis“ (užėmęs I-ąją vietą savo savivaldybėje), Mokyklų edukacinių erdvių konkurso nugalėtojas.

Darželio pedagogų komanda – kvalifikuota, kompetentinga, gebanti keistis, nuolat besimokanti, ieškanti naujovių ir jas įgyvendinanti

Lopšelio-darželio amžiaus grupių paskirtis – vaikų nuo dviejų iki šešerių metų ugdymas, apimantis ugdymo procesą ir turinį, metodus bei organizavimo formas, materialinę bazę, šeimos ir darželio sąveiką.

II. ŠIANDIENĖ ŠVIETIMO POLITIKA IR PROGRAMOS TEORINIS PAGRINDIMAS

Analizuojant Europos šalių švietimo sistemas, galime daryti išvadą, kad jų pagrindą sudaro naujoji švietimo filosofija, kurios pagrindinės idėjos:

1. Ugdymo modelių lankstumas, realizuojant ir gerbiant vaiko patyrimą, įtraukiant šeimos kultūrą ir tradicijas į kuriamas ikimokyklinio ugdymo programas.
2. Vaiko raidos pokyčiai „čia ir dabar“
3. Orientuotis į vaiko mažus ir didelius laimėjimus.

                      Šiandienos vaikų darželis nėra specifinė, tik mažam vaikui skirta įstaiga, o universali šiuolaikinė švietimo ir šeimos socialinės pagalbos institucija, taipogi naujosios edukacinės politikos (mokymosi visą gyvenimą) strategijos grandis, demokratinės gyvensenos principų plėtros institucija atvira pasaulio ir nacionalinės kultūros tradicijoms (nuolat kelti savo profesinį meistriškumą).

III. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS ESMĖ IR PRINCIPAI

                      Ikimokyklinio ugdymo programos tikslai, uždaviniai ir principai siejasi su įstaigos filosofija, kuri atspindi įstaigos savitumą, unikalumą, bendruomenės poreikius.

ŽAIDIMAS – VAIKO GYVENIMO IR UGDYMOSI BŪDAS

„Vaiko dvasinis gyvenimas turi vertę tik tada, kai vaikas pasineria į žaidimo, pasakos, muzikos, fantazijos, kūrybos pasaulį. Be viso šito jis – tarsi sudžiovintas žiedas.“ V. Suchomlinskis

Žaidimas – tai vaiko gyvenimo esmė, spontaniška veikla, kurios „nediktuoja“ suaugusieji, tyriausia ir dvasingiausia veikla, vaiko patirties atsiskleidimo priemonė, jausmų, poreikių, gabumų ir saviraiškos būdas, vaiko minčių, fantazijos, laimės atspindys, juoko, humoro, išradingumo, džiaugsmo, sveikatos šaltinis, kūrybinis eksperimentas su pačiu savimi.

Žaidimas – tai įnašas į pažinimo, kalbos, intelektinį, fizinį ir socialinį – emocinį vaiko ugdymą. Žaidimas – tai judrus realybės ir fantazijos mišinys. Vaiko vidiniam pasauliui, vaizduotei jame tenka daugiausia vietos.

Žaidimas – tai augančios asmenybės pagrindas, pradžia, be kurios nubūtų įmanomas specialesnis ir platesnis mokymasis mokykloje. Žaisdamas vaikas bręsta ir lavinasi, o tai būtina jo raidai. Žaidžiant įsijungia vaiko kūnas ir jutimai. Socialinė veikla susilieja su aktyviu mąstymu- kuriamomis sąvokomis, simboliais, ženklais. Žaisdamas vaikas pažįsta pasaulį ir mokosi improvizuoti. Žaidimas- tai priemonė, leidžianti vaikui išbandyti savo norus, pajusti savo kūno ir kalbos galią.

Žaidimas labai susijęs su sąmone. Vaikas kuria kalbinį pasaulį pagal jį supančią aplinką. Jie padeda išreikšti save, savo kūrybines jėgas, turtina vaiką nauja patirtimi, sukelia didelį džiaugsmą. Žaidimas atsiranda ten kur suteikiama laisvė rinktis, spręsti, laisvai eksperimentuoti, tyrinėti, fantazuoti. Žaidimas- vaiko gyvenimas, mokymasis būti žmogumi.

Žaisdamas vaikas kaip tik daug greičiau lavėja, žaidimai skatina jo sensorinę, motorinę, socialinę raidą, ugdo mąstymą, fantaziją, kūrybiškumą, iniciatyvą, savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Žaisdamas vaikas lavina pažinimo gebėjimus, suvokia, kas yra visuomenė, ir atranda savo vietą joje. Bendraudamas su kitais vaikais, jis ugdo socialinius įgūdžius. Jis sužino, kad yra taisyklės, ir išmoksta jas kurti, jis pradeda suvokti, ką reiškia teisingumas, padorumas, išmoksta bendrauti ir dalintis. Vaikas ugdo savigarbą, sėkmingais išbandydamas save įvairiuose situacijose, bendraudamas su kitais vaikais, tobulindamas savo asmenybę, fizines, intelektines ir socialines galimybes. Kiekvienas žaidimas turi atitikti vaikų amžių, atsižvelgiant į vaikų interesus, poreikius.

                       Vaikas žaisdamas:

• laisvai save išreiškia;
• lengviau pažįsta ir supranta jį supantį pasaulį;
• mato ir vertina draugus, ieško savo vietos tarp bendraamžių, lygina save su jais, mokosi bendrauti ir bendradarbiauti;
• džiaugiasi savo kūryba, atradimais, pergalėm;
• geranoriškai paklusta žaidimo socialinėms taisyklėms, mokosi jų laikytis;
• pajunta savo galias, išgyvena įvairias emocijas.

 

                     KŪRYBINIAI ŽAIDIMAI – Gebėjimas parodyti savo išmonę, iniciatyvą, savarankiškumą, aktyvumą. Vaiko kūrybingumas žaidime pasireiškia laisvai įsirengiant aplinką konkrečiam žaidimui, pasirenkant žaidimo priemones. Pagal žaidimo pobūdį, žaidimo priemones, vaikų kūrybą kūrybiniai žaidimai skirstomi į vaidmeninius, draminius, režisūrinius, konstrukcinius.

                      Vaidmeniniai žaidimai. Gebėjimas prisiimti sau tam tikrą vaidmenį, įsijausti į vaizduotės sukurtą situaciją; skirti žaidimą nuo tikrovės; suprasti, kad žaidimas- netikras gyvenimas, žaidimą vaikas priima labai rimtai: įsijaučia į prisiimtą vaidmenį, nuoširdžiai išreikšdamas savo jausmus, mintis, požiūri į gyvenimą. Lavėja vaiko psichinės ir asmens savybės.

                     Draminiai žaidimai. Gebėjimas vaizduoti įvykius iš pasakų, apsakymų, eilėraščių, specialiai parašytų scenarijų, animacinių filmų ir kt. Gebėjimas perteikti idėjas, įvykius, personažų charakterius, sutarti; gebėjimas savo norus derinti su bendraamžių interesais.

 

                      SIUŽETINIAI ŽAIDIMAI – Gebėjimas vaizduoti viską, kuo vaikas pats gyvena, kas jam įdomu, aktualu, kas jį jaudina. Gebėjimas būti iniciatyviam, aktyviam, savarankiškam, apibendrinti ir pritaikyti gyvenimo patirtį.

                     

                      ŽAIDIMAI PAGAL TAISYKLES – Gebėjimas surasti žaidimo taisykles, jas taip gali kurti patys vaikai. Lavėja fiziškai bei protiškai, ugdo charakterį ir valią. Šie žaidimai skirstomi į didaktinius, judriuosius, tradicinius, kompiuterinius.

                      Didaktiniai žaidimai. Ugdo pažinimo įgūdžius, suteikia vaikams tam tikrų žinių, lavina protinius gebėjimus ir teigiamus charakterio bruožus, savarankiškai įveikia užduoties sprendimus.

                      Judrieji žaidimai. Labai vertingi bendram vaiko lavinimui. Ugdo pagrindinių judesių motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją, grūdina organizmą. Aktyvėja vaiko kūrybinis žaismingumas, tobulėja psichinė- fizinė bei moralinės savybės.

                      Tradiciniai žaidimai. Atitinka visapusišką vaiko asmenybės formavimą, yra svarbūs vaiko protinių, fizinių, dorovinių ir darbinių savybių ugdymui. Išryškėja vaiko organizaciniai gebėjimai, draugiškumas, aktualumas, atsiskleidžia tautinę savimonę, įtvirtina bendravimą per emocijas ir veiklą.

                      Kompiuteriniai žaidimai. Lavinamieji – lavina orientaciją, reakciją, suvokimą, patiria laimėjimo džiaugsmą. Vaikai mokosi mąstyti, lyginti, susipažįsta su spalvų atspalviais ir pan.

                      Kad žaidimas ateitų į vaiko gyvenimą ir jam teiktų malonumą labai svarbu stebėti žaidžiantį vaiką, leidžiant jam pačiam pasirinkti žaidimo formą, turinį, erdvę, neprimetant pedagogo valios. Geriausia žaisti su vaiku tada, kai jis pats pas jus ateina, tada žaidimas būna malonus ir įdomus, būdami jam svarbus kaip pagalbininkas, patarėjas.

5.3. UGDYMO PROGRAMOS TURINIO ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS

                 Ugdymo(si) turinio įgyvendinimui kuriama ir pritaikoma vaiko amžiui, poreikiams, galimybės atitinkanti įvairiapusė, saugi ir ugdanti aplinka: grupės erdvė, kitos patalpos, žaidimų, sporto aikštelės. Erdvės vaikų veiklai ir priemonės jai turėtų būti išdėstytos orientuojantis į vaikų interesus, savaime kylančius sumanymus, žadintų savaiminį perėjimą nuo vienos veiklos rūšies prie kitos.

                 Tad vienas iš aktualiausių uždavinių ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems pedagogams – suprasti vaikus, atpažinti jų poreikius, personalizuoti jų ugdymąsi, t. y. kurti kiekvieno vaiko individualumą atitinkančias ugdymo ir ugdymosi situacijas bei aplinkas.

Ugdydami  vaikus  turėtume  atsižvelgti  į „interneto amžiaus“ vaikų ypatumus tam, kad geriau pritaikytume ugdymo turinį vaikų poreikiams ir mokymosi stiliui:

• Sudaryti galimybes pačiam vaikui susikurti, keisti, pertvarkyti aplinką. Vaikai skatinami įsirengti žaidimų vietas, pernešant žaislus ir daiktus iš vienos erdvės į kitą, savo kūrybiniais darbais papuošti aplinką, ugdymo įstaigos teritorijoje auginti ir tyrinėti daržoves, gėles.
• Kurti vaikų ugdymosi situacijas, kupinas žaismės, nuotykių, atradimų. Vaikų grupė gali virsti parduotuve, mišku, vaikų kelione per Lietuvą, vaikai planšetiniu kompiuteriu ar skaitmeniniu fotoaparatu gali fotografuoti, filmuoti savo išvykas į gamtą, edukacinius centrus ir kt.
• Kurti situacijas, kurios skatintų vaikus spręsti problemas, tyrinėti ir kritiškai mąstyti. Vaikai skatinami diskutuoti apie pamatytas realaus gyvenimo problemines situacijas, matytus filmus, skaitytas knygeles, kurti susitarimus dėl gyvenimo grupėje kartu, tyrinėti darželio teritorijos aplinką ir kt.
• Skatinti vaikų veiklą grupelėmis. Kuriamos situacijos, kurios skatintų vaikus dalytis veiklos sumanymais, mintimis, mokantis susitarti, ką nors daryti drauge, padėti vienas kitam, kurti ir įgyvendinti bendrus projektus.
• Sudaryti galimybes patiems vaikams ieškoti informacijos. Vaikai kviečiami ieškoti informacijos enciklopedijose, vaikų žodynuose ir kitose knygose, planšetiniuose kompiuteriuose, žiūrėdami ugdomuosius filmukus ir kt.
• Sudaryti sąlygas žaisti su šiuolaikinio vaiko poreikius atitinkančiais žaislais. Šalia jau įprastų žaislų, tokių kaip mašinėlės, lėlės, minkšti žaislai, stalo žaidimai, dėlionės, ikimokyklinio ugdymo grupėse vaikai naudojasi kompiuteriais, fotoaparatais, interaktyviosiomis lentomis, ekranais, stalais, edukacinėmis grindimis, edukaciniais robotais, skaitmeninėmis knygomis, mobilia laboratorija ir kt.
• Sudaryti vaikams galimybes internetinių pokalbių programa „Skype“ bendrauti su kitų Lietuvos miestų ar užsienio ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikais. Vaikai gali kalbėtis, kurti bendrus projektus, rodyti vieni kitiems savo kūrybinius ir kitus darbelius.

                     Ugdyme ypatingai svarbus emocinis klimatas grupėje. Kiekvienas vaikas mylimas, jaučia suaugusiųjų dėmesį ir paramą, išklausomas, paguodžiamas, jam padedama. Pedagogas padeda vaikui adaptuotis aplinkoje, priimti nuolat vykstančius aplinkos ir dienos ritmo pasikeitimus, ugdyti dar nežinomus pažinimo ir veiklos būdus.

                      Įgyvendinant ugdymo(si) turinį pedagogui labai svarbu ugdymo procesą organizuoti taip, kad jis būtų vaikams patrauklus, džiaugsmingas, skatinantis pažinimo motyvaciją, kūrybiškumą. Parenkamos tikslingos, veiksmingos, estetiškos, įvairios ugdymo(si) priemonės bei keičiamos pagal galimybę.

VAIKŲ DARŽELIO IR ŠEIMOS SĄVEIKA

                  Vienas svarbiausių siekių – užtikrinti sąveiką tarp auklėtojų, vaiko ir šeimos. Tėvai ir auklėtojai sukuria vaiko gyvenimo erdvę, o tai, ką jis patiria joje, suteikia jo vystymui(si) kryptį, lemia ugdymo kokybę.

               Lopšelio-darželio tikslas įtraukti tėvus į įstaigos gyvenimą, kad jie būtų ne svečiai, o jos gyvenimo dalyviai. Tėvų dalyvavimas įstaigos gyvenime lemia vaikų pasiekimus, motyvaciją, savivertę ir elgesį.

                      Ikimokyklinė įstaiga bendraudama su šeima siekia šių tikslų:

• atskleisti šeimai vaiko gyvenimo darželyje ypatumus ir supažindinti su sąlygomis;
• šviesti tėvus pedagogikos ir psichologijos klausimais;
• susipažinti su šeimos gyvenimo būdu ir drauge ieškoti bendrų ugdomojo poveikio vaikui priemonių;
• tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimas turi vadovautis principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaiku labui.

VI. IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) VERTINIMAS

Vaikų ugdymosi pasiekimų bei pažangos stebėjimas

Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, kiti pedagogai ir specialistai siekia  pažinti vaikus: tikslingai stebi, atpažįsta bei vertina, ką vaikas jau žino, supranta, geba, išsiaiškina vaiko patirtį ir tolesnį ugdymosi poreikius.

Ugdydami vaiką, siekiame, kad jis augtų orus, smalsus, bendraujantis, sveikas, kuriantis, sėkmingai besiugdantis. Vadovaujantis šiais ugdymo siekiais, ugdymosi pasiekimų sritys sąlygiškai jungiamos į 6 grupes. Pasiekimų grupė „sėkmingai besiugdantis“ vaikas jungia nuostatas ir gebėjimus, susijusius su visomis kitomis pasiekimų sritimis.

Pedagogai nustato, kuriame pasiekimų žingsnyje yra vaikas, palygindami jo kalbos, bendravimo, elgesio situacijas, kūrybos darbelius su pasiekimų žingsnių aprašymais. Pedagogai nustato vaiko pažangą vienoje, keliose ar visose 18 vaiko ugdymosi pasiekimų srityse, periodiškai stebėdami ir fiksuodami jo pasiekimus.

Vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių atpažinimas

                      Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, kiti pedagogai ir specialistai atkreipia dėmesį į vaiko pažintines veiklos, elgesio, judėjimo ir kitus ypatumus, dėl kurių jo ugdymasis skiriasi nuo bendraamžių. Ženklai, įspėjantys apie poreikį pritaikyti ugdymo procesą, pateikti po kiekvienos ugdymosi srities, padeda kryptingiau individualizuoti vaiko ugdymąsi ir (ar) konsultuotis su švietimo pagalbos specialistu (specialistais), prireikus nukreipti vaiką ugdymosi poreikiams įvertinti ir reikiamai pagalbai skirti.

                      Vaikų ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis Programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų (globėjų) lūkesčius. Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas grindžiamas vaiko gebėjimų, poreikių ir interesų pažinimu, parenkant ir taikant individualius ugdymo metodus, sukuriant tinkamą ugdymo ir ugdymosi aplinką, siekiant Programoje iškelto ugdymo tikslo.

                      Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos sąlygos ugdytis pagal jo gebėjimus ir galias, pedagogas kartu su kitais specialistais ir švietimo pagalbos specialistais, vaiko tėvais (globėjais) teikia reikiamą pagalbą, stiprindami vaiko motyvaciją mokytis, tobulėti, sumažinti arba įveikti ugdymo procese kylančius sunkumus. Jei, nepaisant suteiktų ir kryptingų vaiko ir ugdytojų pastangų, pažanga nepakankama, pedagogas kartu su kitais švietimo pagalbos specialistais, tėvais (globėjais), atsižvelgdamas į įstaigos Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų rekomendacijas, pritaiko ugdymo programą. Joje keliami tikslai ir formuluojami uždaviniai, atsižvelgiant į vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir jų lygį, vaiko interesus ir galimybes, tėvų (globėjų) lūkesčius, specialistų rekomendacijas, kurias pedagogas drauge su švietimo pagalbos specialistais įgyvendina.

                      Specialiųjų poreikių turinčių vaikų pažangos vertinimas atliekamas: I-sis vertinimas rudenį, tarpinis – žiemą, II-sis – pavasarį.

                      Vaikų daromos pažangos rezultatai pateikiami bendruomenei du kartus per metus (rudenį ir pavasarį). Pagal poreikį atliekamas tarpinis vertinimas. Įvertinimui naudojami vaiko raidos stebėjimo orientyrai, nurodyti ugdymo turinyje, visose ugdymosi srityse: ,,Gebėjimai“,  „Supratimas ir žinios“.

                       Vaiko ugdymosi rezultatų numatymas padeda:

• pažvelgti į ugdymo procesą iš vaiko perspektyvos,
• pažinti vaiką,
• suprasti jo pasaulėvoką,
• atpažinti gebėjimus,
• matyti vaiką kaip pagrindinį ugdomosios sąveikos partnerį.

                     Pedagogai, atlikę vaiko stebėjimą, fiksuoja jo pasiekimus, atlieka pasiekimų žingsnius (diagramą). Medžiaga apie ikimokyklinuko daromą pažangą kaupiama el. dienyne „Vaiko veiklos“, ,,Vaiko pasiekimai“, ,,Pasiekimų žingsniai“.  Šiuose skyriuose aprašomi vaikų pasiekimai, pažanga, bendravimas su bendraamžiais. ,,Vaiko veiklos“  –  aprašoma ugdomoji vaiko veikla. ,,Vaiko pasiekimai“ – nuolat fiksuojami vaiko  pasiekimai. ,,Pasiekimų žingsniai“ – kurie rodo vaiko pažangą ir esminius gebėjimus, kurių link ,,žingsniuoja“ vaikas. Tėvai turi galimybę stebėti  vaiko ,,augimą“.

                        ,,Vaiko pasiekimų aprašas“:

• vaikų kūrybiniai darbeliai;
• nuotraukos;
• vaiko pasiekimų aprašas;
• vaiko mintys;
• interviu su vaiku;
• kontrolinis piešinys;
• tėvų pastebėjimai;
• individualių programų atliktos užduotys.

 

Vertinamosios išvados (įvertinimai) pateikiamos aprašomuoju būdu – trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra stipriosios vaiko pusės, kas jau pasiekta, kokių dar yra spragų ir kas siektina.

Ugdymo pritaikymas kiekvienam vaikui

,,Vaiko pasiekimų aprašas“  padeda:

• gerinti ugdymo turinio prieinamumą kiekvienam vaikui,
• individualizuoti ugdymo turinį, procesą, priemones,
• siekti kryptingos maksimalios kiekvieno vaiko ugdymosi pažangos pagal jo galias.

Vaiko ugdymosi rezultatų kryptis

Vaikų pasiekimus jungiam į tris grupes:

• Vaiko individualių galių plėtotė. Laukiamas rezultatas:

–– ugdytinis teigiamai save vertina;

–– yra atsakingas, patikimas;

–– yra iniciatyvus, kūrybingas;

–– renkasi saugų ir sveiką gyvenimo būdą;

–– siekia pozityvių rezultatų.

• Vaiko santykių su kitais plėtotė. Laukiamas rezultatas:

–– ugdytinis yra bendraujantis ir bendradarbiaujantis;

–– konstruktyviai veikia siekdamas bendrų tikslų;

–– kuria ir palaiko gerus santykius su aplinkiniais.

• Vaiko įgalinimas mokytis. Laukiamas rezultatas:

–– ugdytinis yra pasirengęs mokytis visą gyvenimą;

–– yra įgijęs būtiniausių kompetencijų;

–– kritiškai mąsto;

–– siekia žinių ir kūrybingai jas taiko spręsdamas problemas.

Vertinama ikimokyklinio ugdymo programos kokybė

 Vaikų ugdymosi rezultatų siekimas. Vaikų ugdymo strategija: ugdymo formos (projektai, edukacinės išvykos, grupiniai kūrybiniai darbai,

šeimų savaitės ir kt.), metodai ir būdai (ikimokyklinio ugdymo auklėtojas inicijuos vaikų veiklą, paskatins spontanišką vaikų veiklą ir kt.), ugdymosi aplinkos kūrimas (ugdymosi erdvės grupėje, įstaigoje, už įstaigos ribų; ugdymasis natūralioje ir virtualioje aplinkoje ir kt.).

Kadangi svarbiausias ikimokyklinio ugdymo tikslas yra brandinti vaiko asmenybę, tardamiesi su tėvais, apmąstę svarbiausias ugdomas vaiko savybes ir jos tampa programos struktūros pagrindu.

            Įgyvendinus programą, vaikai įgis naujų asmeninių ir socialinių gebėjimų: mokės pasirinkti veiklas, patys siūlys idėjas, pasitikės savimi ir savo jėgomis, mokės bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su suaugusiais. Jie gebės būti:

• mąstytojais, gebės apgalvoti savo veiksmus ir susies įgytas žinias su naujomis;
• sprendimų ieškotojais, kurs įvairius būdus kliūtims įveikti, o į sunkumus žvelgs kaip į galimybę padaryti atradimą;
• išradingais, ugdysis įgūdžius ir ieškos priemonių pasidalinti savo stebėjimais bei mintimis;
• klausytojais, išmoks sutelkti dėmesį ir būti aktyviais, jautriais klausytojais;
• pranešėjais, įvairiai formuluos ir reikš savo mintis ir nuomones;
• organizatoriais, patys planuos išmokimą ir bus atsakingi už savo sprendimus;
• bendraujantis, išmoks bendradarbiauti ir ims paisyti kitų nuomonės;
• draugiškais, išmoks pasitikėti bei rūpintis kitais ir patirs, kad ir jiems patiems to reikia.

                      Žaisdami ir gyvendami „čia ir dabar“ vaikai pasiruoš kitam socializacijos lygiui.

 

 Programos vertinimo metodai: apklausos (tėvų, pedagogų), stebėjimai (direktoriaus pavaduotojos ugdymui);

 Programos vertinimo dažnumas: vieną kartą metuose (gegužės mėn.);

  Programos vertinimo fiksavimas: anketos, priežiūros vertinimo pažymos;

  Programos vertinimo pateikimo formos: ataskaitos, diagramos, diskusijos su tėvais, pedagogais;

  Programos vertinimo rezultatų panaudojimas: programos tobulinimui, kokybiško ugdymo proceso siekiui, informacijai tėvams, bendruomenei;

  Programą vertina: bendruomenė.