- Įstaigos ikimokyklinio ugdymo programa „Pažinimo takeliu“. Programa skirta 2-5/6 metų vaikams.
- Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa – priešmokyklinio ugdymo grupei.
- Jaunoji Europa „Zipio draugai“ programa.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas.
TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ
TRAKŲ RAJONO LENTVARIO LOPŠELIS-DARŽELIS ,,ŠILAS“
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA
,,PAŽINIMO TAKELIU“
TURINYS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS TEIKĖJAS
– LENTVARIO LOPŠELIS-DARŽELIS „ŠILAS“
Lentvario lopšelis–darželis „Šilas“ priklauso neformaliojo švietimo mokyklų grupei ir priskiriamas ikimokyklinio ugdymo tipui. Įstaigos adresas: Gėlių g. 2a, LT- 25114, Lentvaris, Trakų rajonas, tel. 8 528 28992, el. paštas: silasdarzelis@gmail.com
Lopšelis-darželis savo veiklą grindžia Vaiko teisių konvencija, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo Ministerijos norminiais aktais, Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Savivaldybės administracijos Kultūros ir Švietimo skyriaus vedėjo įsakymais, įstaigos nuostatais ir kitais lopšelio-darželio dokumentais. Lopšelio-darželio steigėjas – Trakų rajono savivaldybės taryba. Lopšelio-darželio veiklą koordinuoja Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.
Lopšelis-darželis „Šilas“ savo veiklos patirtimi ir pasiekimais dalijasi su šalies ir Trakų rajono ikimokyklinėmis įstaigomis (metodinės dienos, atviros veiklos, bendri projektai). Lopšelis-darželis asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ narys, pripažintas sveikatą stiprinančia mokykla.
Apdovanotas diplomais ,,Lietuvos geriausias vaikų darželis“ (užėmęs I-ąją vietą savo savivaldybėje), Mokyklų edukacinių erdvių konkurso nugalėtojas.
Darželio pedagogų komanda – kvalifikuota, kompetentinga, gebanti keistis, nuolat besimokanti, ieškanti naujovių ir jas įgyvendinanti
Lopšelio-darželio amžiaus grupių paskirtis – vaikų nuo dviejų iki šešerių metų ugdymas, apimantis ugdymo procesą ir turinį, metodus bei organizavimo formas, materialinę bazę, šeimos ir darželio sąveiką.
Lopšelis-darželis „Šilas“ tenkina svarbiausius vaikio poreikius: judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo, bendravimo, pažinimo, saviraiškos, puoselėja jo individualumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, laiku reaguoja į vaikų poreikius bei tėvų lūkesčius.
Darželyje sukurtos visos būtinos sąlygos vaikų ugdymui, žaidimams ir poilsiui.
Sveikatos ugdymui darželyje skiriamas ypatingas dėmesys, parengta ir vykdoma programa „Sveikas vaikas-laimingas vaikas“.
Darželyje sukurta vaikų fizinį aktyvumą stimuliuojanti aplinka. Atskira sporto salė, daugiafunkcinė lauko sporto aikštelė, priemonių gausa. Veiklą organizuoja kūno kultūros specialistė. Veikla planuojama atsižvelgiant į vaiko amžių, įvertinant vaikų sveikatos būklę.
Sudarytos tinkamos sąlygos savaiminei vaikų veiklai lauke.
Muzikinis vaikų ugdymas nukreiptas ne tik mokėjimui ir supažindinimui su muzika, bet ir savo kūrybinių sugebėjimų įgyvendinimui. Vaikas savo nuotaiką, jausmus išreiškia muzikinėmis priemonėmis, judesiu. Sukurta lauko muzikinė erdvė. Metodinio kabineto rūsyje kaupiami senoviniai daiktai naudojami tautinių vakaronių, ugdomųjų veiklų metu.
Meninis vaikų ugdymas nukreiptas į kūrybiškumą, vaikai savo laisvumą, sugebėjimus ir kūrybą reiškia puikioje įrengtoje dailės studijoje.
Grupėse sudarytos sąlygos skatinančios vaiką savarankiškai veikti, tyrinėti, eksperimentuoti, pažinti pasaulį.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai integruojami į bendros paskirties grupes, jiems teikiama individuali specialistų pagalba.
Logopedė dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų tinkamai įrengtame kabinete, individualiai konsultuoja ugdytinių tėvus.Pedagogams ir tėvams rengia rekomendacijas.
Socialinė pedagogė dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Sprendžiant vaikų socialines problemas bendradarbiauja su grupių auklėtojomis, bendrauja su ugdytinių tėvais.
Psichologė rūpinasi vaikų psichine sveikata. Dirba su emocijų, elgesio, bendravimo sunkumų bei kitų sutrikimų turinčiais vaikais.
Konsultuoja tėvus (globėjus), pedagogus.
Specialistai dirba pojūčių kambaryje, kuriame vaikai nurimsta, atsipalaiduoja, atsiskleidžia, noriai veikia ir kt.
Vaikai maitinami puikiai įrengtoje valgyklėlėje.
Ikimokyklinio ugdymo ,,Pažinimo takeliu“ programos paskirtis – padėti užtikrinti darnų fizinių ir psichinių vaiko galių skleidimąsi, kiekvieno vaiko raidos brandą, ugdymą grindžiant individualizavimu ir realiomis vaiko išgalėmis.
Programa skirta auklėtojams bei tėvams besidomintiems mažųjų ugdymu(si).
Programa nuolat atnaujinam ir tobulinama atsižvelgiant į vaikų pasiekimų vertinimo rezultatus, poreikius, tėvų lūkesčius ir pageidavimus, pedagogų pastebėjimus ir rekomendacijas.
Programa parengta vadovaujantis pagrindiniais ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais bei norminiais dokumentais, pedagoginės bei metodinės literatūros šaltiniais.
II. ŠIANDIENĖ ŠVIETIMO POLITIKA IR PROGRAMOS TEORINIS PAGRINDIMAS
Analizuojant Europos šalių švietimo sistemas, galime daryti išvadą, kad jų pagrindą sudaro naujoji švietimo filosofija, kurios pagrindinės idėjos:
- Ugdymo modelių lankstumas, realizuojant ir gerbiant vaiko patyrimą, įtraukiant šeimos kultūrą ir tradicijas į kuriamas ikimokyklinio ugdymo programas.
- Vaiko raidos pokyčiai „čia ir dabar“
- Orientuotis į vaiko mažus ir didelius laimėjimus.
Šiandienos vaikų darželis nėra specifinė, tik mažam vaikui skirta įstaiga, o universali šiuolaikinė švietimo ir šeimos socialinės pagalbos institucija, taipogi naujosios edukacinės politikos (mokymosi visą gyvenimą) strategijos grandis, demokratinės gyvensenos principų plėtros institucija atvira pasaulio ir nacionalinės kultūros tradicijoms (nuolat kelti savo profesinį meistriškumą).
III. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS ESMĖ IR PRINCIPAI
Ikimokyklinio ugdymo programos tikslai, uždaviniai ir principai siejasi su įstaigos filosofija, kuri atspindi įstaigos savitumą, unikalumą, bendruomenės poreikius.
V. UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS
Numatant ugdymo(si) programos metodus, siekta, kad jie atspindėtų pagrindinius įstaigos veiklos būdus. Sveikatos ugdymas glaudžiai siejasi su kitomis veiklos rūšimis. Todėl ugdymo procese svarbu nustatyti įvairių veiklos sričių ryšius, jų tarpusavio sąveiką. Visa tai diegiama per vaikų tyrinėjimus, atradimus, žaismingas ir patrauklias situacijas, pasidalinimą su kitais savo mintimis, įspūdžiais, jausmais ir potyriais.
Šiems tikslams įgyvendinti teikiama ypač daug dėmesio vaikų sveikatai, sveikos gyvensenos, gyvenimo įgūdžių ugdymui. Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Ji – viena iš svarbiausių vertybių. Sveikas vaikas yra laimingas, veiklus, kūrybingas. Jo sveikatą apibūdina ne tik fizinės sveikatos rodikliai, bet ir socialiniai bei emociniai veiksniai, vaiko požiūris į savo sveikatą.
Vaikų ugdymo(si) metodai atspindi veiklos būdus, stimuliuojančiu ir nukreipiančius pačių vaikų aktyvią veiklą, apjungiančius pedagogų ir vaikų pastangas siekiant bendro tikslo. Metodai nukreipti į visuminį vaiko ugdymą, dėmesys paskirstomas į ugdytinas raidos sritis – tai vertybinės vaiko nuostatos, gebėjimai, žinios ir patirtis.
Pasirinkti ugdymo metodai atitinka vaikų amžių ir galimybes, individualius poreikius ir neprieštarauja šiuolaikinės pedagogikos principams. Jie atnaujinami, papildomi, atsižvelgiant į vaikų pageidavimus, pedagogų sumanymus, tėvų rekomendacijas, metodų taikymo veiksmingumo vertinimo rezultatus, informacinę medžiagą, pedagoginę bei metodinę literatūrą.
Atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius, ugdymosi galimybes ir artimiausią aplinką, turimas žinias ir patirtį, parinkta ugdomoji medžiaga skatins aktyvią pažintinę vaiko veiklą, o pateiktos užduotys padės jam ugdytis gebėjimų ugdymosi srityse. Funkcionali, bet kurioje aplinkoje lengvai pritaikoma didaktinė priemonė padeda įvairių gebėjimų vaikams mokytis išreikšti poreikius, suvokti aplinką, bendrauti su žmonėmis, suprasti ir įsidėmėti įvykių seką, tinkamai elgtis tam tikroje aplinkoje, atlikti užduotis. Visa tai leidžia vaikams ugdytis savarankiškumą, plėtoti įvairius, taip pat ir pažintinius, gebėjimus, padeda sumažinti nerimą.
5.1. UGDYMO(SI) METODAI, BŪDAI IR TECHNOLOGIJOS
Ugdymo(si) metodai – tai pedagoginio poveikio vaikui ir vaiko poveikio pedagogui bei grupės vaikams būdų sistema, padedami siekti ugdymo(si) tikslo ir uždavinių. Įvairių metodų paskirtis – padėti atskleisti vaikui, paskatinti jo saviraišką, siekti, kad numatytas ugdymo(si) turinys taptų vaiko savastimi.
Žaidybiniai metodai – skatinantys vaikų interesą, teigiamas emocijas, dėmesio sukaupimą, tarpusavio bendravimą, išgyvenimą, patiria atradimo džiaugsmą. Aktyviai veikdamas žaidybinėse situacijose vaikas kuria, išreiškia save, bendrauja su bendraamžiais, suaugusiaisiais, išklauso kitus, siūlo savas idėjas, atranda ir perima svarbiausias dvasines vertybes.
Kūrybiniai-interpretaciniai metodai – sudarantys sąlygas vaikams kelti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimų būdų, atrasti, tyrinėti, analizuoti, interpretuoti, tai, kas nauja, originalu, netikėta.
Modeliavimo metodai – skatinantys vaikų smalsumą, domėjimąsi, norą skaičiuoti ir matematikos metodus modeliuoti, imituoti ir analizuoti įvairių sistemų funkcionavimą, natūraliai ir pamatuotai įtraukia informacinių technologijų panaudojimą į visas ugdymo sritis.
Skatinimo-inicijavimo-motyvavimo metodai – skatinantys vaikų aktyvumą remdamiesi tuo, ką jau žino ar mano žiną.
Pagalbos-paramos metodai – padedantys pažinti ir suprasti juos supančią aplinką, išmokti vienų ar kitų veiksmų.
Žodiniai metodai – suteikiantys galimybę perduoti informaciją.
Aiškinamieji metodai – padedantys vaikams išsiaiškinti ir suprasti jiems suprantama kalba, pateikiant konkrečius pavyzdžius naudojant vaizdines bei didaktines priemones. Aiškinama labai trumpai, ypač tiksliai, siekiama plėsti vaiko žodyną naujais, dar nežinomais terminais.
Pokalbio metodai – skatinantys vaikus diskutuoti įvairiais juos dominančiais klausimais.
Pasakojamieji metodai – skatinantys vaikus pasakoti, paįvairinant piešiniais, nuotraukomis, knygelių paveikslėliais ir t.t.
Vaizdiniai metodai – nukreipiantys į vaizdinių apie vaikus supančio pasaulio objektus ir reiškinius tikslinimą, išreikšti savo nuomonę.
Praktiniai metodai – ugdymo proceso metų suteikiantys galimybę vaikams atlikti įvairiausi praktinius būdus, susipažinti su juos supančia aplinka.
Projektiniai metodai – suteikiantys galimybę aktyviai veikti, priimti sprendimus, spręsti iškilusias problemas.
Aktyvieji metodai – „Minčių lietus“, „Ryto ratas“, „Interviu“, stebėjimas, ekskursijos, išvykos, dialogas.
Ugdymo(si) technologija – pasirinktos ugdymo filosofijos pagrindu sudaryta metodinių būdų sistema ugdymo(si) tikslams pasiekti.
- Ugdymosi skatinimas, sukuriant tinkamą aplinką:
- pedagogas sukuria grupėje jaukias atskiras erdves vaikų veiklai;
- skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai;
- pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos į kitą;
- taikomi vaikų dėmesio patraukimo žaislais ir priemonėmis būdai.
- Ugdymas pavyzdžiu:
- pedagogas taiko įvairius vaiko dėmesio atkreipimo būdus;
- pedagogas žaismingai, išraiškingai ką nors veikia vaikų akivaizdoje, vaikams patrauklu pamėginti daryti tą patį;
- pedagogas pradeda kokią nors veiklą, vėliau ją savarankiškai tęsia vaikai;
- pedagogas kaip vaikų žaidimų ar veiklos partneris kartu dainuoja, vaidina, dalyvauja projektuose;
- pedagogas mimika, žodžiais, elgesiu, veiksmais modeliuoja tai, ką tikisi perduoti vaikams;
- tėvai skatinami dalyvauti ugdymo procese, kad vaikas turėtų galimybę mokytis iš jų patirties.
- Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika:
- pedagogas įtraukia vaikus į veiklą pasiūlydamas gerą idėją, temą, problemą, sumanumą, ką būtų galima daryti, tirti; skatina vaikus interpretuoti, kurti, atrasti, tačiau nereglamentuoti vaikų veiklos žingsnių;
- pedagogas pastebi, gerbia, palaiko vaikų sumanymus, padeda juos išplėtoti, praturtinti;
- priimami bendri sprendimai, susitarimai dėl veiklos, bendraujama, bendradarbiaujama;
- užduodamas atvirus klausimus pedagogas netiesiogiai vadovauja vaikų ieškojimams, moko įveikti sunkumus, praturtina jų sumanymus.
- Spontaniškasis ugdymas:
- pedagogas pritaria bet kokiai vaiko veiklai, ją gerbia, laiko vertinga patirtimi;
- emociškai palaiko vaiko veiklą – pagiria, pasidžiaugia;
- ugdymui panaudoja netikėtai susidariusias situacijas;
- pasiūlo priemonių vaiko poreikiams ir interesams tenkinti.
- Terapinis ugdymas:
- pedagogas taiko atsipalaidavimo būdus;
- taiko individualias paramos būdus;
- taiko pedagoginius džiaugsmo terapijos metodus;
- taiko pedagoginius žaidimo, menų terapijos metodus;
- padeda išmokti įveikti sunkumus, spręsti problemas;
- taiko prevencinio ugdymo turinį ir metodus.
ŽAIDIMAS – VAIKO GYVENIMO IR UGDYMOSI BŪDAS
„Vaiko dvasinis gyvenimas turi vertę tik tada, kai vaikas pasineria į žaidimo, pasakos, muzikos, fantazijos, kūrybos pasaulį. Be viso šito jis – tarsi sudžiovintas žiedas.“ V. Suchomlinskis
Žaidimas – tai vaiko gyvenimo esmė, spontaniška veikla, kurios „nediktuoja“ suaugusieji, tyriausia ir dvasingiausia veikla, vaiko patirties atsiskleidimo priemonė, jausmų, poreikių, gabumų ir saviraiškos būdas, vaiko minčių, fantazijos, laimės atspindys, juoko, humoro, išradingumo, džiaugsmo, sveikatos šaltinis, kūrybinis eksperimentas su pačiu savimi.
Žaidimas – tai įnašas į pažinimo, kalbos, intelektinį, fizinį ir socialinį – emocinį vaiko ugdymą. Žaidimas – tai judrus realybės ir fantazijos mišinys. Vaiko vidiniam pasauliui, vaizduotei jame tenka daugiausia vietos.
Žaidimas – tai augančios asmenybės pagrindas, pradžia, be kurios nubūtų įmanomas specialesnis ir platesnis mokymasis mokykloje. Žaisdamas vaikas bręsta ir lavinasi, o tai būtina jo raidai. Žaidžiant įsijungia vaiko kūnas ir jutimai. Socialinė veikla susilieja su aktyviu mąstymu- kuriamomis sąvokomis, simboliais, ženklais. Žaisdamas vaikas pažįsta pasaulį ir mokosi improvizuoti. Žaidimas- tai priemonė, leidžianti vaikui išbandyti savo norus, pajusti savo kūno ir kalbos galią.
Žaidimas labai susijęs su sąmone. Vaikas kuria kalbinį pasaulį pagal jį supančią aplinką. Jie padeda išreikšti save, savo kūrybines jėgas, turtina vaiką nauja patirtimi, sukelia didelį džiaugsmą. Žaidimas atsiranda ten kur suteikiama laisvė rinktis, spręsti, laisvai eksperimentuoti, tyrinėti, fantazuoti. Žaidimas- vaiko gyvenimas, mokymasis būti žmogumi.
Žaisdamas vaikas kaip tik daug greičiau lavėja, žaidimai skatina jo sensorinę, motorinę, socialinę raidą, ugdo mąstymą, fantaziją, kūrybiškumą, iniciatyvą, savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Žaisdamas vaikas lavina pažinimo gebėjimus, suvokia, kas yra visuomenė, ir atranda savo vietą joje. Bendraudamas su kitais vaikais, jis ugdo socialinius įgūdžius. Jis sužino, kad yra taisyklės, ir išmoksta jas kurti, jis pradeda suvokti, ką reiškia teisingumas, padorumas, išmoksta bendrauti ir dalintis. Vaikas ugdo savigarbą, sėkmingais išbandydamas save įvairiuose situacijose, bendraudamas su kitais vaikais, tobulindamas savo asmenybę, fizines, intelektines ir socialines galimybes. Kiekvienas žaidimas turi atitikti vaikų amžių, atsižvelgiant į vaikų interesus, poreikius.
Vaikas žaisdamas:
- laisvai save išreiškia;
- lengviau pažįsta ir supranta jį supantį pasaulį;
- mato ir vertina draugus, ieško savo vietos tarp bendraamžių, lygina save su jais, mokosi bendrauti ir bendradarbiauti;
- džiaugiasi savo kūryba, atradimais, pergalėm;
- geranoriškai paklusta žaidimo socialinėms taisyklėms, mokosi jų laikytis;
- pajunta savo galias, išgyvena įvairias emocijas.
KŪRYBINIAI ŽAIDIMAI – Gebėjimas parodyti savo išmonę, iniciatyvą, savarankiškumą, aktyvumą. Vaiko kūrybingumas žaidime pasireiškia laisvai įsirengiant aplinką konkrečiam žaidimui, pasirenkant žaidimo priemones. Pagal žaidimo pobūdį, žaidimo priemones, vaikų kūrybą kūrybiniai žaidimai skirstomi į vaidmeninius, draminius, režisūrinius, konstrukcinius.
Vaidmeniniai žaidimai. Gebėjimas prisiimti sau tam tikrą vaidmenį, įsijausti į vaizduotės sukurtą situaciją; skirti žaidimą nuo tikrovės; suprasti, kad žaidimas- netikras gyvenimas, žaidimą vaikas priima labai rimtai: įsijaučia į prisiimtą vaidmenį, nuoširdžiai išreikšdamas savo jausmus, mintis, požiūri į gyvenimą. Lavėja vaiko psichinės ir asmens savybės.
Draminiai žaidimai. Gebėjimas vaizduoti įvykius iš pasakų, apsakymų, eilėraščių, specialiai parašytų scenarijų, animacinių filmų ir kt. Gebėjimas perteikti idėjas, įvykius, personažų charakterius, sutarti; gebėjimas savo norus derinti su bendraamžių interesais.
SIUŽETINIAI ŽAIDIMAI – Gebėjimas vaizduoti viską, kuo vaikas pats gyvena, kas jam įdomu, aktualu, kas jį jaudina. Gebėjimas būti iniciatyviam, aktyviam, savarankiškam, apibendrinti ir pritaikyti gyvenimo patirtį.
ŽAIDIMAI PAGAL TAISYKLES – Gebėjimas surasti žaidimo taisykles, jas taip gali kurti patys vaikai. Lavėja fiziškai bei protiškai, ugdo charakterį ir valią. Šie žaidimai skirstomi į didaktinius, judriuosius, tradicinius, kompiuterinius.
Didaktiniai žaidimai. Ugdo pažinimo įgūdžius, suteikia vaikams tam tikrų žinių, lavina protinius gebėjimus ir teigiamus charakterio bruožus, savarankiškai įveikia užduoties sprendimus.
Judrieji žaidimai. Labai vertingi bendram vaiko lavinimui. Ugdo pagrindinių judesių motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją, grūdina organizmą. Aktyvėja vaiko kūrybinis žaismingumas, tobulėja psichinė- fizinė bei moralinės savybės.
Tradiciniai žaidimai. Atitinka visapusišką vaiko asmenybės formavimą, yra svarbūs vaiko protinių, fizinių, dorovinių ir darbinių savybių ugdymui. Išryškėja vaiko organizaciniai gebėjimai, draugiškumas, aktualumas, atsiskleidžia tautinę savimonę, įtvirtina bendravimą per emocijas ir veiklą.
Kompiuteriniai žaidimai. Lavinamieji – lavina orientaciją, reakciją, suvokimą, patiria laimėjimo džiaugsmą. Vaikai mokosi mąstyti, lyginti, susipažįsta su spalvų atspalviais ir pan.
Kad žaidimas ateitų į vaiko gyvenimą ir jam teiktų malonumą labai svarbu stebėti žaidžiantį vaiką, leidžiant jam pačiam pasirinkti žaidimo formą, turinį, erdvę, neprimetant pedagogo valios. Geriausia žaisti su vaiku tada, kai jis pats pas jus ateina, tada žaidimas būna malonus ir įdomus, būdami jam svarbus kaip pagalbininkas, patarėjas.
5.3. UGDYMO PROGRAMOS TURINIO ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS
Ugdymo(si) turinio įgyvendinimui kuriama ir pritaikoma vaiko amžiui, poreikiams, galimybės atitinkanti įvairiapusė, saugi ir ugdanti aplinka: grupės erdvė, kitos patalpos, žaidimų, sporto aikštelės. Erdvės vaikų veiklai ir priemonės jai turėtų būti išdėstytos orientuojantis į vaikų interesus, savaime kylančius sumanymus, žadintų savaiminį perėjimą nuo vienos veiklos rūšies prie kitos.
Tad vienas iš aktualiausių uždavinių ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems pedagogams – suprasti vaikus, atpažinti jų poreikius, personalizuoti jų ugdymąsi, t. y. kurti kiekvieno vaiko individualumą atitinkančias ugdymo ir ugdymosi situacijas bei aplinkas.
Ugdydami vaikus turėtume atsižvelgti į „interneto amžiaus“ vaikų ypatumus tam, kad geriau pritaikytume ugdymo turinį vaikų poreikiams ir mokymosi stiliui:
- Sudaryti galimybes pačiam vaikui susikurti, keisti, pertvarkyti aplinką. Vaikai skatinami įsirengti žaidimų vietas, pernešant žaislus ir daiktus iš vienos erdvės į kitą, savo kūrybiniais darbais papuošti aplinką, ugdymo įstaigos teritorijoje auginti ir tyrinėti daržoves, gėles.
- Kurti vaikų ugdymosi situacijas, kupinas žaismės, nuotykių, atradimų. Vaikų grupė gali virsti parduotuve, mišku, vaikų kelione per Lietuvą, vaikai planšetiniu kompiuteriu ar skaitmeniniu fotoaparatu gali fotografuoti, filmuoti savo išvykas į gamtą, edukacinius centrus ir kt.
- Kurti situacijas, kurios skatintų vaikus spręsti problemas, tyrinėti ir kritiškai mąstyti. Vaikai skatinami diskutuoti apie pamatytas realaus gyvenimo problemines situacijas, matytus filmus, skaitytas knygeles, kurti susitarimus dėl gyvenimo grupėje kartu, tyrinėti darželio teritorijos aplinką ir kt.
- Skatinti vaikų veiklą grupelėmis. Kuriamos situacijos, kurios skatintų vaikus dalytis veiklos sumanymais, mintimis, mokantis susitarti, ką nors daryti drauge, padėti vienas kitam, kurti ir įgyvendinti bendrus projektus.
- Sudaryti galimybes patiems vaikams ieškoti informacijos. Vaikai kviečiami ieškoti informacijos enciklopedijose, vaikų žodynuose ir kitose knygose, planšetiniuose kompiuteriuose, žiūrėdami ugdomuosius filmukus ir kt.
- Sudaryti sąlygas žaisti su šiuolaikinio vaiko poreikius atitinkančiais žaislais. Šalia jau įprastų žaislų, tokių kaip mašinėlės, lėlės, minkšti žaislai, stalo žaidimai, dėlionės, ikimokyklinio ugdymo grupėse vaikai naudojasi kompiuteriais, fotoaparatais, interaktyviosiomis lentomis, ekranais, stalais, edukacinėmis grindimis, edukaciniais robotais, skaitmeninėmis knygomis, mobilia laboratorija ir kt.
- Sudaryti vaikams galimybes internetinių pokalbių programa „Skype“ bendrauti su kitų Lietuvos miestų ar užsienio ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikais. Vaikai gali kalbėtis, kurti bendrus projektus, rodyti vieni kitiems savo kūrybinius ir kitus darbelius.
Ugdyme ypatingai svarbus emocinis klimatas grupėje. Kiekvienas vaikas mylimas, jaučia suaugusiųjų dėmesį ir paramą, išklausomas, paguodžiamas, jam padedama. Pedagogas padeda vaikui adaptuotis aplinkoje, priimti nuolat vykstančius aplinkos ir dienos ritmo pasikeitimus, ugdyti dar nežinomus pažinimo ir veiklos būdus.
Įgyvendinant ugdymo(si) turinį pedagogui labai svarbu ugdymo procesą organizuoti taip, kad jis būtų vaikams patrauklus, džiaugsmingas, skatinantis pažinimo motyvaciją, kūrybiškumą. Parenkamos tikslingos, veiksmingos, estetiškos, įvairios ugdymo(si) priemonės bei keičiamos pagal galimybę.
VAIKŲ DARŽELIO IR ŠEIMOS SĄVEIKA
Vienas svarbiausių siekių – užtikrinti sąveiką tarp auklėtojų, vaiko ir šeimos. Tėvai ir auklėtojai sukuria vaiko gyvenimo erdvę, o tai, ką jis patiria joje, suteikia jo vystymui(si) kryptį, lemia ugdymo kokybę.
Lopšelio-darželio tikslas įtraukti tėvus į įstaigos gyvenimą, kad jie būtų ne svečiai, o jos gyvenimo dalyviai. Tėvų dalyvavimas įstaigos gyvenime lemia vaikų pasiekimus, motyvaciją, savivertę ir elgesį.
Ikimokyklinė įstaiga bendraudama su šeima siekia šių tikslų:
- atskleisti šeimai vaiko gyvenimo darželyje ypatumus ir supažindinti su sąlygomis;
- šviesti tėvus pedagogikos ir psichologijos klausimais;
- susipažinti su šeimos gyvenimo būdu ir drauge ieškoti bendrų ugdomojo poveikio vaikui priemonių;
- tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimas turi vadovautis principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaiku labui.
BENDRAVIMO SU ŠEIMA FORMOS
- Individualus bendravimas:
- individualūs pokalbiai (auklėtoja pateikia žinių apie vaiką, jo vystymąsi, elgesį su bendraamžiais);
- susirašinėjimas per elektroninį dienyną ,,Mūsų darželis“
- susitikimai (prie kavos puodelio, kai reikia apsvarstyti iškilusias su vaiku problemas).
- Bendri tėvų, vaikų ir pedagogų renginiai:
- sporto šventės, pramogos, sveikatos dienos (į renginius kviečiami ir buvę darželio ugdytiniai – pradinės mokyklos moksleiviai ir pedagogai);
- šeimų šventės (kartą per metus rengiamos šeimos šventės į kurias kviečiami visi šeimos nariai);
- etnografinės vakaronės (kartą per metus surengiamos šeimyninės vakaronės įvairia tematika);
- projektų įgyvendinimas.
- Tėvų susirinkimai:
- tėvų, vaiko ir pedagogo (aptariami vaiko pasiekimai, suteikiama galimybė vaikui pasisakyti, išreikšti savo nuomonę);
- grupių susirinkimai (aptariamos grupės problemos, supažindinami su vaiku ugdymo programa, aptariami galimi variantai);
- bendri darželio susirinkimai (tėvams, į jiems rūpimus klausimus, atsako specialistai: steigėjai, psichologai, logopedai, socialinis pedagogas, pradinės mokyklos mokytojai ir kt., svarstomi darželio bendruomenės reikalai, įvairių renginių, talkų organizavimas, vaikų maitinimas, inventoriaus įsigijimas, remonto ir kt. klausimai).
- Tėvų švietimas:
- specialistų (logopedo, socialinio pedagogo, psichologo, meninio ugdymo mokytojo, kūno kultūros auklėtojo, direktoriaus pavaduotojo ugdymui) konsultacijos.
- medžiaga tėvų lentoje ir el. dienyne (informacinė: sveikatos, pedagogine ir psichologine tema);
- tėvų dalyvavimas audite (žodinė apklausa, anketos);
- informacija lopšelio-darželio svetainėje: lentvariosilas.lt;
- seminarų organizavimas.
- Tėvų komitetai:
- grupės veiklos inicijavimas (grupių tėvų komitetai auklėtojos pirmieji pagalbininkai rengiant įvairius grupės renginius, šventes, tėvų susirinkimus);
- jungiamasis tiltas su grupės tėvais (renkami tėvų atstovai iš kiekvienos grupės įvairiems įstaigos reikalams spręsti).
- Įstaigos taryba:
- sutelkta bendruomenė (įstaigos valdymo funkcijoms, veiklai ir plėtrai);
- projektų kūrimas (kuriami projektai, kuriuose tėvai yra dalyviai ir partneriai);
- rėmėjų paieška;
- bendravimas ir bendradarbiavimas su seniūnu, savivaldybe (iškilusias problemas, aplinkos tvarkymo, medžių pjovimo, pagalbos talku metu technika ir kt.).
- Sąlygų, vaikų veiklos pažinimui, tėvų lūkesčiai:
- „Atvirų durų dienos“ (du kartus per metus spalio – balandžio mėn. tėvai (ir darželio nelankantys) kviečiami susipažinti su darželio aplinka, dienos ritmu, stebėti ir dalyvauti vaikų veikloje);
- vaikų piešinių ir darbelių parodos (drabužinėse pastoviai veikia ir nuolat atnaujinamos vaikų darbelių parodos, tėvai gali susipažinti ir įvertinti savo vaiko pasiekimus), gražiausi darbai eksponuojami įstaigos (nuolat veikiančioje) parodoje;
- dienynas, tai ,,Vaiko veiklos“, ,,Vaiko pasiekimai“, ,,Pasiekimų žingsneliai“ (tėvai gali susipažinti ir įvertinti savo vaiko daromą pažangą bei pasiekimus);
- lūkesčių, poreikių tyrimas (tėvų apklausa: žodinė, anketinė).
Šeimos ir pedagogų kasdienis, nuoširdus bendradarbiavimas padeda sukurti vaiko ugdymuisi palankią aplinką. Dirbant sutartinai palaikomas tėvų ir auklėtojų autoritetas.
5.4. UGDYMO(SI) TURINYS
Ugdymo(si) turinys – kokias vertybines nuostatas, gebėjimus, žinias ir patirtį įgyja vaikas veikdamas, pažindamas bei kurdamas. Ugdymo turinys apima ugdytinas pasiekimų sritys. Visas kasdienis vaikų gyvenimas įstaigoje pripažįstamas kaip neatsiejama ugdymo turinio dalis. Jis turi būti pritaikytas vaikui, įdomus, turiningas, grindžiamas pozityviu bendravimu ir bendradarbiavimu, padedantis vaikui augti. Vaikas ugdosi bet kuriuo dienos metu – žaisdamas, dalyvaudamas ikimokyklinio ugdymo auklėtojo inicijuotoje ar organizuojamoje veikloje.
AUGAME ŽAISDAMI, BENDRAUDAMI, TYRINĖDAMI, KURDAMI
PROJEKTAI
Ugdymo projektų metodo esmė – tai aktyvi veikla, reali aplinka, problemų, sprendimas, įgyta patirtis. Projektų metodas sudaro prielaidas aktualizuoti ugdymo turinį, įvairius gyvenimo reiškinius įtraukti į ugdymo procesą, skatina ugdytinius formuoti savo pažiūras, atitinkančias gyvenimo realybę ir visuomenės reikalavimus.
Projektai ugdymo procesui turi ypatingos reikšmės. Jie pagyvina ugdymosi procesą ir padeda ugdyti savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas. Projektinėje veikloje ugdytiniai išsiugdo daug svarbių praktinių įgūdžių:
- išmoksta savo veiklą derinti su draugų veikla;
- įpranta siekti tikslo;
- susiformuoja įgūdžius spręsti problemas;
- išmoksta loginių operacijų: analizuoti, apibendrinti, daryti išvadas.
Lopšelyje-darželyje nuolat vykdomi projektai, labiausiai atitinkantys ugdytinių poreikius ir ikimokyklinio ugdymo programos ,,Pažinimo takeliu“ tikslą ir uždavinius.
VI. IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) VERTINIMAS
Vaikų ugdymosi pasiekimų bei pažangos stebėjimas
Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, kiti pedagogai ir specialistai siekia pažinti vaikus: tikslingai stebi, atpažįsta bei vertina, ką vaikas jau žino, supranta, geba, išsiaiškina vaiko patirtį ir tolesnį ugdymosi poreikius.
Ugdydami vaiką, siekiame, kad jis augtų orus, smalsus, bendraujantis, sveikas, kuriantis, sėkmingai besiugdantis. Vadovaujantis šiais ugdymo siekiais, ugdymosi pasiekimų sritys sąlygiškai jungiamos į 6 grupes. Pasiekimų grupė „sėkmingai besiugdantis“ vaikas jungia nuostatas ir gebėjimus, susijusius su visomis kitomis pasiekimų sritimis.
Pedagogai nustato, kuriame pasiekimų žingsnyje yra vaikas, palygindami jo kalbos, bendravimo, elgesio situacijas, kūrybos darbelius su pasiekimų žingsnių aprašymais. Pedagogai nustato vaiko pažangą vienoje, keliose ar visose 18 vaiko ugdymosi pasiekimų srityse, periodiškai stebėdami ir fiksuodami jo pasiekimus.
Vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių atpažinimas
Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, kiti pedagogai ir specialistai atkreipia dėmesį į vaiko pažintines veiklos, elgesio, judėjimo ir kitus ypatumus, dėl kurių jo ugdymasis skiriasi nuo bendraamžių. Ženklai, įspėjantys apie poreikį pritaikyti ugdymo procesą, pateikti po kiekvienos ugdymosi srities, padeda kryptingiau individualizuoti vaiko ugdymąsi ir (ar) konsultuotis su švietimo pagalbos specialistu (specialistais), prireikus nukreipti vaiką ugdymosi poreikiams įvertinti ir reikiamai pagalbai skirti.
Vaikų ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis Programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų (globėjų) lūkesčius. Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas grindžiamas vaiko gebėjimų, poreikių ir interesų pažinimu, parenkant ir taikant individualius ugdymo metodus, sukuriant tinkamą ugdymo ir ugdymosi aplinką, siekiant Programoje iškelto ugdymo tikslo.
Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos sąlygos ugdytis pagal jo gebėjimus ir galias, pedagogas kartu su kitais specialistais ir švietimo pagalbos specialistais, vaiko tėvais (globėjais) teikia reikiamą pagalbą, stiprindami vaiko motyvaciją mokytis, tobulėti, sumažinti arba įveikti ugdymo procese kylančius sunkumus. Jei, nepaisant suteiktų ir kryptingų vaiko ir ugdytojų pastangų, pažanga nepakankama, pedagogas kartu su kitais švietimo pagalbos specialistais, tėvais (globėjais), atsižvelgdamas į įstaigos Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų rekomendacijas, pritaiko ugdymo programą. Joje keliami tikslai ir formuluojami uždaviniai, atsižvelgiant į vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir jų lygį, vaiko interesus ir galimybes, tėvų (globėjų) lūkesčius, specialistų rekomendacijas, kurias pedagogas drauge su švietimo pagalbos specialistais įgyvendina.
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų pažangos vertinimas atliekamas: I-sis vertinimas rudenį, tarpinis – žiemą, II-sis – pavasarį.
Vaikų daromos pažangos rezultatai pateikiami bendruomenei du kartus per metus (rudenį ir pavasarį). Pagal poreikį atliekamas tarpinis vertinimas. Įvertinimui naudojami vaiko raidos stebėjimo orientyrai, nurodyti ugdymo turinyje, visose ugdymosi srityse: ,,Gebėjimai“, „Supratimas ir žinios“.
Vaiko ugdymosi rezultatų numatymas padeda:
- pažvelgti į ugdymo procesą iš vaiko perspektyvos,
- pažinti vaiką,
- suprasti jo pasaulėvoką,
- atpažinti gebėjimus,
- matyti vaiką kaip pagrindinį ugdomosios sąveikos partnerį.
Pedagogai, atlikę vaiko stebėjimą, fiksuoja jo pasiekimus, atlieka pasiekimų žingsnius (diagramą). Medžiaga apie ikimokyklinuko daromą pažangą kaupiama el. dienyne „Vaiko veiklos“, ,,Vaiko pasiekimai“, ,,Pasiekimų žingsniai“. Šiuose skyriuose aprašomi vaikų pasiekimai, pažanga, bendravimas su bendraamžiais. ,,Vaiko veiklos“ – aprašoma ugdomoji vaiko veikla. ,,Vaiko pasiekimai“ – nuolat fiksuojami vaiko pasiekimai. ,,Pasiekimų žingsniai“ – kurie rodo vaiko pažangą ir esminius gebėjimus, kurių link ,,žingsniuoja“ vaikas. Tėvai turi galimybę stebėti vaiko ,,augimą“.
,,Vaiko pasiekimų aprašas“:
- vaikų kūrybiniai darbeliai;
- nuotraukos;
- vaiko pasiekimų aprašas;
- vaiko mintys;
- interviu su vaiku;
- kontrolinis piešinys;
- tėvų pastebėjimai;
- individualių programų atliktos užduotys.
Vertinamosios išvados (įvertinimai) pateikiamos aprašomuoju būdu – trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra stipriosios vaiko pusės, kas jau pasiekta, kokių dar yra spragų ir kas siektina.
Ugdymo pritaikymas kiekvienam vaikui
,,Vaiko pasiekimų aprašas“ padeda:
- gerinti ugdymo turinio prieinamumą kiekvienam vaikui,
- individualizuoti ugdymo turinį, procesą, priemones,
- siekti kryptingos maksimalios kiekvieno vaiko ugdymosi pažangos pagal jo galias.
Vaiko ugdymosi rezultatų kryptis
Vaikų pasiekimus jungiam į tris grupes:
- Vaiko individualių galių plėtotė. Laukiamas rezultatas:
–– ugdytinis teigiamai save vertina;
–– yra atsakingas, patikimas;
–– yra iniciatyvus, kūrybingas;
–– renkasi saugų ir sveiką gyvenimo būdą;
–– siekia pozityvių rezultatų.
- Vaiko santykių su kitais plėtotė. Laukiamas rezultatas:
–– ugdytinis yra bendraujantis ir bendradarbiaujantis;
–– konstruktyviai veikia siekdamas bendrų tikslų;
–– kuria ir palaiko gerus santykius su aplinkiniais.
- Vaiko įgalinimas mokytis. Laukiamas rezultatas:
–– ugdytinis yra pasirengęs mokytis visą gyvenimą;
–– yra įgijęs būtiniausių kompetencijų;
–– kritiškai mąsto;
–– siekia žinių ir kūrybingai jas taiko spręsdamas problemas.
Vertinama ikimokyklinio ugdymo programos kokybė
Vaikų ugdymosi rezultatų siekimas. Vaikų ugdymo strategija: ugdymo formos (projektai, edukacinės išvykos, grupiniai kūrybiniai darbai,
šeimų savaitės ir kt.), metodai ir būdai (ikimokyklinio ugdymo auklėtojas inicijuos vaikų veiklą, paskatins spontanišką vaikų veiklą ir kt.), ugdymosi aplinkos kūrimas (ugdymosi erdvės grupėje, įstaigoje, už įstaigos ribų; ugdymasis natūralioje ir virtualioje aplinkoje ir kt.).
Kadangi svarbiausias ikimokyklinio ugdymo tikslas yra brandinti vaiko asmenybę, tardamiesi su tėvais, apmąstę svarbiausias ugdomas vaiko savybes ir jos tampa programos struktūros pagrindu.
Įgyvendinus programą, vaikai įgis naujų asmeninių ir socialinių gebėjimų: mokės pasirinkti veiklas, patys siūlys idėjas, pasitikės savimi ir savo jėgomis, mokės bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su suaugusiais. Jie gebės būti:
- mąstytojais, gebės apgalvoti savo veiksmus ir susies įgytas žinias su naujomis;
- sprendimų ieškotojais, kurs įvairius būdus kliūtims įveikti, o į sunkumus žvelgs kaip į galimybę padaryti atradimą;
- išradingais, ugdysis įgūdžius ir ieškos priemonių pasidalinti savo stebėjimais bei mintimis;
- klausytojais, išmoks sutelkti dėmesį ir būti aktyviais, jautriais klausytojais;
- pranešėjais, įvairiai formuluos ir reikš savo mintis ir nuomones;
- organizatoriais, patys planuos išmokimą ir bus atsakingi už savo sprendimus;
- bendraujantis, išmoks bendradarbiauti ir ims paisyti kitų nuomonės;
- draugiškais, išmoks pasitikėti bei rūpintis kitais ir patirs, kad ir jiems patiems to reikia.
Žaisdami ir gyvendami „čia ir dabar“ vaikai pasiruoš kitam socializacijos lygiui.
Programos vertinimo metodai: apklausos (tėvų, pedagogų), stebėjimai (direktoriaus pavaduotojos ugdymui);
Programos vertinimo dažnumas: vieną kartą metuose (gegužės mėn.);
Programos vertinimo fiksavimas: anketos, priežiūros vertinimo pažymos;
Programos vertinimo pateikimo formos: ataskaitos, diagramos, diskusijos su tėvais, pedagogais;
Programos vertinimo rezultatų panaudojimas: programos tobulinimui, kokybiško ugdymo proceso siekiui, informacijai tėvams, bendruomenei;
Programą vertina: bendruomenė.
PROJEKTINĖ VEIKLA
Ugdymo projektų metodo esmė – tai aktyvi veikla, reali aplinka, problemų, sprendimas, įgyta patirtis. Projektų metodas sudaro prielaidas aktualizuoti ugdymo turinį, įvairius gyvenimo reiškinius įtraukti į ugdymo procesą, skatina ugdytinius formuoti savo pažiūras, atitinkančias gyvenimo realybę ir visuomenės reikalavimus.
Projektai ugdymo procesui turi ypatingos reikšmės. Jie pagyvina ugdymosi procesą ir padeda ugdyti savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas. Projektinėje veikloje ugdytiniai išsiugdo daug svarbių praktinių įgūdžių:
- išmoksta savo veiklą derinti su draugų veikla;
- įpranta siekti tikslo;
- susiformuoja įgūdžius spręsti problemas;
- išmoksta loginių operacijų: analizuoti, apibendrinti, daryti išvadas.